Pasaulyje minima Paliatyviosios pagalbos diena

Spalio 11-ąją – Tarptautinę paliatyviosios pagalbos dieną – Kauno rotušė nušvis geltonai. Taip siekiama atkreipti dėmesį į akistatą su nepagydomomis ligomis išgyvenančius žmones ir juos slaugančius specialistus. Daugybė darbuotojų kasdien rūpinasi, kad jiems būtų suteiktos įvairiapusės – medicininės, socialinės, psichologinės ir dvasinės – paslaugos. Pagrindinis tikslas – kad likusios dienos būtų kuo oresnės, o artimieji sulauktų reikiamos paramos, – praneša Kauno miesto savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyrius.

Reklama

Atliepia skirtingus poreikius

„Pagrindinis paliatyviosios pagalbos srityje dirbančių specialistų tikslas – padėti ligoniui atrasti gyvenimo prasmę, nepriklausomai nuo jam nustatytos diagnozės ar prognozuojamos gyvenimo trukmės. Taip pat – sumažinti socialinę izoliaciją, susijusią su ligos progresavimu, nerimą ar baimę.

Būtent dėl to slauga nesibaigia tik ties fizinių poreikių patenkinimu – ypatingas dėmesys skiriamas emocinėms, dvasinėms, psichologinėms žmogaus reikmėms. Čia remiamasi holistinės medicinos požiūriu, jog kiekvienas organizmas skirtingas, todėl jam reikia individualiai pritaikyto gydymo“, – pasakoja Kauno K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, Petrašiūnų slaugos skyriaus vedėja Rita Kabašinskienė.

Skirtingai nuo kitų medicinos sričių paliatyvioji pagalba nenagrinėja pagrindinės ligos proceso, o gilinasi į simptominį gydymą, taip pat pacientų poreikių atskleidimą. Tam pasitelkiamos įvairios terapijos, pavyzdžiui, užimtumo, muzikos, spalvų, poezijos, meno, gyvūnų.

Be to, prie paliatyviosios pagalbos paslaugų priskiriama parama ne tik ligoniui, bet ir jo artimiesiems. Jiems teikiama reikalinga informacija bei psichologinė, dvasinė pagalba, padedanti lengviau priimti ligonio ligą ar išgyventi jo netektį.

Paliatyvią pagalbą teikia platus specialistų spektras: gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, padėjėjai, socialiniai darbuotojai, psichologai, dvasiniai asistentai, dietistai, o esant poreikiui ir psichiatrai, dvasininkai, sielovadininkai ar savanoriai.

Įkvepia noras padėti

Tris dešimtmečius bendrosios praktikos slaugytoja dirbanti Jovita Bašinskienė sako, kad paliatyvioji pagalba yra sritis, kuri reikalauja daug fizinių, psichologinių bei emocinių jėgų, tačiau visa tai atperka bendravimas su pacientais ir galimybė jiems padėti.

„Paliatyvioji slauga skirta slaugyti ne tik paciento kūną, bet ir mintis. Per ilgus darbo metus paliatyvios pagalbos srityje supratau, kad čia reikalingos ne tik žinios, apimančios ligos simptomų malšinimą, tačiau ir didžiulė empatija, atsakingumas, atsidavusi komanda.

Atrandu laimę suteikdama ligonio dienai prasmę ir matydama jų gebėjimą džiaugtis mažais laimėjimais – aprimusiu skausmu, nuoširdžiu pokalbiu, geru poilsiu. Svarbu padėti pacientui atrasti norą prasmingai praleisti likusį laiką, pajausti jo poreikius ir būti draugu”, – dalinasi J. Bašinskienė.

Pagalba prieinama kiekvienam

Paliatyvioji pagalba skiriama ligoniams, sergantiems aktyvia, progresuojančia ar įsisenėjusia liga, kurios negali įveikti įprastos gydymo priemonės. Ši sritis orientuojasi į nemalonių simptomų, kuriuos sukelia liga, slopinimą ir užtikrinimą, kad išėjimas iš šio pasaulio būtų orus bei ramus.

Ilgėjant gyvenimo trukmei ir visuomenei vis labiau senstant, paliatyviosios pagalbos poreikis auga. Skaičiuojama, kad kasmet paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos apie 40 milijonų žmonių visame pasaulyje. Didžioji dalis pacientų – sergantys onkologinėmis ligomis, esantys komoje.

Kaune stacionarias gydymo paslaugas paliatyviems ligoniams teikia VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė.

Siekiant informuoti visuomenę, Paliatyviosios medicinos draugija ir K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė organizuoja fotografijų parodas, rengia radijo laidų ciklus, veda paskaitas ir kitais būdais siekia informuoti visuomenę apie teikiamas paslaugas.

Paliatyvios pagalbos lovų yra ir LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikoje, LSMU Kauno klinikos Onkologijos ligoninės Paliatyviosios onkologijos skyriuje. Be to, miesto ribose ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas suaugusiems ir vaikams teikia Kauno miesto poliklinikos padaliniai. Neatlygintiną pagalbą į gyvenamąją vietą siūlo Kauno hospiso namai.

Simbolis – saulėgrąža

„Paliatyvioji pagalba – nėra vien tik sunkaus ar nepagydoma liga sergančio asmens slauga ir jo kančių sumažinimas. Tai nuolat tiesiama pagalbos ranka, kuri atitolina varginančius simptomus, padeda spręsti socialines ir psichologines paciento bei jo artimųjų problemas, stiprina norą gyventi bei susitaikyti su artėjančiu išėjimu.

Tai ne visada matoma, tačiau be galo svarbi sritis. Norėdami atkreipti gyventojų dėmesį į ją, nušviesime Kauno rotušę geltonai. Tai simboliška padėka kiekvienam specialistui, kuris savo laiką, energiją ir jėgas nepailstamai atiduoda kitiems, visapusiškai rūpinantis jų gerove”, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.

Pirmadienio (spalio 11 d.) vakarą Kauno rotušę nudažys geltona šviesa, primenanti paliatyviosios pagalbos ženklą – saulėgrąžą. Jos sėklos simbolizuoja pacientus, o aplinkiniai žiedlapiai – specialistus, kurie apglobia meile, rūpesčiu ir atjauta.

Simboliška ir tai, kad saulėgrąžos galvas suka paskui saulę, iš Rytų į Vakarus, o naktį atsigręžia į Rytus, pasiruošusios sutikti naują dieną. Tai gyvenimiška pamoka – sutelkti dėmesį į šviesą, o ne į tamsą.