Patarimai keisti mitybą lietuvių nejaudina: esame vieni didžiausių užsispyrėlių Europoje

Europos vartotojų organizacijos 11 ES šalių atliktos apklausos rezultatai rodo, jog Lietuvos gyventojai yra mažiausiai linkę keisti savo mitybos įpročius siekiant tvarumo ir geresnės sveikatos. Galimai dėl to Lietuvoje kiaulienos vis dar suvartojama daugiau nei paukštienos, kuri pagal populiarumą dėl sveikatai naudingųjų savo savybių pirmauja ir Europoje, ir pasaulyje, – teigiama pranešime žiniasklaidai.

Reklama

Įdomu ir tai, kad Lietuvos gyventojams siekti tvarumo per mitybą labiausiai trukdo ne sveikesnio ir aplinkai mažiau žalingo maisto kaina, o užsispyrimas ir abejingumas tvarumo tikslams.

Kartu su lietuviais rinkdamiesi maistą apie tvarumą mažiausiai galvoja Belgijos, Slovakijos ir Nyderlandų gyventojai.

Neįvertina savo įpročių poveikio

Visose šalyse, kurioje buvo vykdoma ši apklausa, gyventojai bemaž vienodai įsitikinę, kad jų mitybos įpročiai nelabai susiję su poveikiu aplinkai. Su teiginiu, kad individualūs mitybos įpročiai yra svarbus klimato kaitos veiksnys, sutinka vos apie 10 proc. ES gyventojų.

Tačiau duomenys rodo, jog būtent maisto gamyba yra vienas svarbiausių ir klimato kaitą, ir gyvosios gamtos įvairovę lemiančių veiksnių.

Maisto auginimas lemia 26 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą.

Skirtingų mėsos rūšių auginimo metu į atmosferą išskiriami nevienodi šiltnamio dujų kiekiai, skaičiuojami anglies dvideginio (CO₂) ekvivalentais. Brangiausiai planetai kainuoja jautienos auginimas – kilogramui mėsos išauginti į atmosferą išmetame 100 kg anglies dvideginio. Avienos ir ožkienos kilogramas „kainuoja“ 40 kg šiltnamio dujų. Kiaulienos – 12 kilogramų. Iš visų mėsos šaltinių mažiausiai žalos aplinkai daro vištienos auginimas – vienam kilogramui mėsos išauginti išskiriama tik 10 kg šiltnamio dujų.

Raudonos mėsos suvalgoma per daug

Nors tas pats Eurobarometro tyrimas sako, kad lietuviui kur kas labiau nei vidutiniam ES gyventojui rūpi maisto maistingumas ir poveikis sveikatai, užsispyrimas ir čia ima viršų prieš medicinos ekspertų patarimus. Medikai tikina, kad turtingosiose pasaulio šalyse mėsos suvartojama 2-3 daugiau nei reikalinga sveikai, visavertei mitybai.

Pavyzdžiui, Lietuvoje, ataskaitos duomenimis, žmonės vidutiniškai suvalgo po 52,6 kg raudonos mėsos kasmet, kuomet rekomenduojama norma – 18-26 kg.

„Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad raudonos mėsos – jautienos, avienos, kiaulienos – vartojimas didina storosios žarnos vėžio riziką. Dėl to, pagal Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas, rekomenduojama riboti raudonos mėsos vartojimą iki 80 gramų per dieną. 80 gramų virtos mėsos – tai trys degtukų dėžutės dydžio gabalėliai“, – aiškina dietologas, Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas.

Kitų šalių nacionalinės visuomenės sveikatos institucijos linkusios pateikti dar griežtesnes rekomendacijas. Pavyzdžiui, sveiki suaugę graikai raginami vartoti ne daugiau nei 120-150 g raudonos mėsos per savaitę arba apie 6-8 kg per metus.