Pasibaigusio galiojimo vaistai – pavojus ir aplinkai: kaip taisyklingai juos rūšiuoti?

Per praėjusius metus į „Eurovaistinę" gyventojai atnešė 11,5 tonos naudojimui netinkamų vaistų. Nors šis skaičius kasmet auga, didelė dalis pasibaigusio galiojimo vaistų vis dar patenka į buitinių atliekų konteinerius ar kanalizaciją, keldami pavojų sveikatai ir gamtai. Ekspertai paaiškina, kodėl būtina rūšiuoti vaistus ir kaip tai daryti teisingai.

„Vaistai yra sudėtingos struktūros cheminės medžiagos, kurios turi reikšmingą poveikį ne tik mūsų sveikatai, bet ir aplinkai. Negaliojantys vaistai keičia savo cheminę struktūrą, tad jų vartojimas gali kelti pavojų sveikatai. Pavojų taip pat kelia netinkamas vaistų utilizavimas, todėl juos reikia atnešti į bet kurią vaistinę, kur jie bus perduoti institucijoms, dirbančioms su kenksmingomis atliekomis", – įspėja vaistininkas ir aplinkos inžinierius Mindaugas Rutalė.

Kaip tinkamai rūšiuoti?

Vaistininkas įspėja nuolat skaityti vaistų etiketes ir stebėti galiojimo laiką bei jų laikymo sąlygas. Vartoti netinkami vaistai gali kelti grėsmę sveikatai ir aplinkai.

„Pasibaigusio galiojimo vaistai keičia chemines savybes ir dėl to gali būti neveiksmingi ar netgi nuodingi. Jokiu būdu negalima vartoti negaliojančių vaistų, taip pat išmesti jų su buitinėmis atliekomis ar nuleisti į tualetą. Visus negaliojančius vaistus, nepriklausomai nuo jų rūšies, reikia atnešti į bet kurią šalies vaistinę", – teigia specialistas.

Vaistų išorines pakuotes reikėtų atskirti nuo pačių preparatų ir rūšiuoti įprastu būdu, tuo tarpu pačius vaistus su vidinėmis pakuotėmis sukrauti į atskirą maišelį bei atnešti į artimiausią vaistinę.

„Vaistus reikėtų atskirti nuo išorinės pakuotės, kadangi pakuotės dažniausiai gali būti perdirbamos, o patys vaistai šalinami kaip kenksmingos atliekos. Vidinės vaistų pakuotės padeda mums sužinoti, kokio pobūdžio tai vaistai, todėl prašome atnešti su jomis. Tuo tarpu pakuotes nuo kosmetikos patartina rūšiuoti pagal atliekų rūšį. Kenksmingesnės medžiagos ir pakuotės, kaip nagų, plaukų lakai ar švirkštai, adatos turėtų būti pristatomos į pavojingų atliekų surinkimo centrą, pasikonsultavus su įstaigos specialistais", – sako M. Rutalė ir priduria, kad negaliojantys maisto papildai gali būti rūšiuojami kaip maisto atliekos, tačiau pakuotė turi žymėti, kad tai maisto papildas.

Pavojus ne tik sveikatai, bet ir aplinkai

Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo koordinavimu užsiimančios viešosios įstaigos „Žaliasis taškas" marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė antrina, kad žmonėms gana dažnai kyla klausimų, kaip reikėtų elgtis su vaistais bei jų pakuotėmis.

„Vaistų rūšiavimas žmonėms pasirodo gan painus, nes jeigu pakuotėje liko vaistų, šių negalima pašalinti su maisto atliekomis ar į mišrių atliekų konteinerį. Vaistus patartina atskirti nuo išorinių pakuočių ir su vidinėmis pakuotėmis atiduoti artimiausiai vaistinei. Tačiau vaistų ir visų kosmetikos gaminių pakuotes rūšiuoti būtina. Kartonines dėžutes mesti į popieriaus konteinerius, vaistų lapelius ar plastiko pakuotes – į plastikui skirtus rūšiavimo konteinerius, o stiklinius buteliukus į stiklo konteinerius", – pataria rūšiavimo specialistė.

Pasak A. Burbaitės, tinkamai nerūšiuojant vaistų ir jų pakuočių gali laukti liūdnos pasekmės: „Vaistų pakuotės turi būti rūšiuojamos, paverčiamos į žaliavą ir naudojamos naujiems daiktams gaminti. Rūšiavimas turėtų tapti esminiu kiekvieno iš mūsų įpročiu, nes tai padeda tausoti gamtos išteklius, mažinti taršą ir energijos sąnaudas, kurti tvaresnę aplinką bei prisidėti prie švaresnės ateities".