Vėžio informacijos centro internetiniame puslapyje rašoma, kad krūties vėžys gali būti invazinis ir neinvazinis. Neinvazinis reiškia, kad piktybinis procesas dar neprasiskverbė už epitelinės ląstelės ribų, piktybiniai pakitimai yra tik pačioje ląstelėje (lot. ca in situ – vėžys vietoje). Metastazių šiuo atveju negali būti.
Daliai pacienčių neinvazinis krūties vėžys vis dėlto gali pereiti į invazinį vėžį, todėl ir neinvazinio vėžio atvejais gydymas būtinas.Viena iš neinvazinio krūties vėžio formų - duktalinė karcinoma in situ (DCIS). Ji išsivysto pieno latakėlių sieneles išklojusiose epitelio ląstelėse (lot. ductus – latakas).
Gydant krūties duktalinę karcinomą in situ (DCIS) vienas iš operacinių būdų yra tik vėžio židinio pašalinimas išsaugant krūtį. Tačiau pasirinkus tokį operacijos metodą (o ne visą krūties pašalinimą), naujausiais duomenimis, skelbiamais „Journal of the National Cancer Institute“, net 75 proc. moterų 10 metų laikotarpiu tenka vėl atlikti diagnostinę mamogramą arba kitą - invazinę - tos pačios krūties procedūrą.
Dauguma šių procedūrų buvo atlikta per pirmuosius šešis mėnesius po operacijos, tačiau beveik pusei moterų dešimties metų laikotarpiu turėjo būti atlikta viena iš minėtų diagnostinių ar invazinių procedūrų.
L. Nekhlyudov su bendradarbiais 10 metų (1990 - 2001) stebėjo 2 948 moterų, kurioms buvo diagnozuota DCIS. Šiuo laikotarpiu 30,8 proc. moterų buvo atliktos papildomos diagnostinės mamogramos įvertinti naujai atsiradusiems simptomams ar kitiems naujiems pokyčiams. Net 61, 5 proc. moterų buvo atlikta operuotos krūties biopsija.
Kai moterims po operacijos buvo skirtas gydymas radiacija, pakartotinės mamogramos buvo atliekamos 34,9 proc. moterų, o biopsija - 64,7 proc. tiriamųjų. Kai po operacijos buvo skiriamas gydymas tamoksifenu, mamografijos buvo atliekamos 22,3 proc., o biopsija - 49,2 proc. tiriamųjų.
Autoriai daro išvadą, kad priimant sprendimą apie DCIS pacientės turi būti informuotos, jog po operacijos, kai išsaugoma krūtis, yra didelė tikimybė, jog ateityje reikės papildomų diagnostinių ar invazinių diagnostinių tyrimų.
Tačiau Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūties chirurgijos centro vadovas Donatas Petrauskas teigė negalįs patikėti, jog net 75 proc. moterų po krūtį išsaugančios operacijos reikalinga papildoma procedūra. Jo nuomone, tuo galima būtų patikėti nebent jei į tą skaičių įtrauktos profilaktinės mamogramos: „Juk ir po gimdymo reikalinga nueiti pas ginekologą pasitikrinti“, - palygino gydytojas.
Savo požiūrį jis pagrindė darbo patirtimi: daliai moterų, sakė jis, naujų duktalinės karcinomos židinukų po krūtį saugančios operacijos tikrai atsiranda, bet tikrai daug mažesnei daliai, nei nurodyta minėtame žurnale.
„Mes savo darbe pirmenybę teikiame maksimaliai tausojančioms operacijoms. Jei nėra jokių indikacijų, duomenų, kad visoje krūtyje pilna tų židinių, nėra reikalo iškart visą krūtį šalinti. O jei auglys didelis - nėra kaip tausoti, nes rizikuosi, kad tuoj ataugs. Jei per pusmetį atauga, tada galima manyti, kad taktika galbūt buvo pasirinkta neteisinga. Bet jei atauga po kelerių metų – tai nieko nereiškia, nes bet kokį vėžį išoperavus po keleto metų žmogus gali mirti nuo metastazių“, - pasakojo D. Petrauskas.
Duktalinė karcinoma in situ, - informavo pokalbininkas, - nėra dažnai aptinkama. Tai tarsi nulinė vėžio stadija, kurią parodo mamografija – joje matomi mikrokalcinatų taškeliai, neperaugę latakų.
vlmedicina.lt
Šaltiniai
Vėžio informacijos centro internetinis puslapis https://www.vuoi.lt/
Nekhlyudov L, et al "Ten-year risk of diagnostic mammograms and invasive breast procedures after breast-conserving surgery for DCIS" J Natl Cancer Inst 2012; DOI: 10.1093/jnci/djs167.
Elmore JG, Fenton JJ "Ductal carcinoma in situ: raising signposts on an ill-marked treatment path" J Natl Cancer Inst 2012; DOI: 10.1093/jnci/djs184.