Vis daugiau žmonių skundžiasi, kad nuovargis tiesiog nebeišnyksta. Jeigu tokia būsena tęsiasi jau keletą mėnesių, verta rimtai susirūpinti: gal energija senka dėl besivystančios ligos, mineralų ar vitaminų stygiaus?
Šiais laikais daugybei žmonių tenka suktis kaip voverei rate, nerimas ir stresas tapo kasdienybės dalimi, o perdegimas darbe jau nėra išskirtinis atvejis. Tad nenuostabu, kad nuovargis tiesiog nebeišnyksta. Jeigu jis tęsiasi keletą mėnesių, išsivysto lėtinė forma.
„Lėtinis nuovargis nėra tik laikinas energijos trūkumas – tai būklė, kai nepaisant mažesnio darbo krūvio, ilgesnio miego ar poilsio, žmogus ir toliau jaučiasi išsekęs. Tuomet gali varginti nervinė įtampa, sutrikti miegas, skaudėti galvą, raumenis, susilpnėti trumpalaikė atmintis, gali būti sunku susikaupti ir kt.“, – sakė laboratorijų tinklo „Medicina Practica“ laboratorinės medicinos gydytojas dr. Valdas Banys.
Jis priminė, kad lėtinis nuovargis gali atsirasti ne tik dėl gyvenimo ritmo, bet ir dėl uždegiminių ligų, hormonų pokyčio, lėtinio streso ir kt. Pavyzdžiui, JAV mokslininkų grupė pernai paskelbė apie išskirtinį tyrimą, kuris leidžia daryti prielaidą, kad lėtinio nuovargio sindromas gali atsirasti dėl infekcijos sukelto imuninės sistemos surikimo. Tai gali paveikti centrinę nervų sistemą, kurios pokyčiai turi įtakos smegenų funkcijoms. Kita pernai paskelbta studija tvirtina, kad lėtinio nuovargio požymius jautė apie 14 proc. žmonių, persirgusių kovidu.
Gydytojas pabrėžė, kad lėtinis nuovargis neturi būti šiuolaikinio gyvenimo norma. Štai 39-erių Vaiva visada save laikė energinga ir darbščia. Tačiau ji pastebėjo, kad keletą mėnesių net įprasti rytiniai ritualai – stiprios kavos puodelis ir mankšta – nebepadeda tapti žvaliai. Vos prabudus Vaiva jautėsi išsekusi. Moteris svarstė, kad tai susiję su padidėjusiu darbo krūviu ar metų laiku, bet pagaliau nusprendė apsilankyti pas gydytoją.
Situacija paaiškėjo po išsamių kraujo tyrimų. Jie parodė, kad Vaivos feritino lygis yra gerokai per mažas – tai įspėjo apie geležies stokos anemiją. Stigo ir vitamino D, o skydliaukės hormonų tyrimas atskleidė galimą hipotirozės pradžią. „Tai tarsi pažadino iš sapno. Išaiškėjo, kad mano nuovargio tikros priežastys. Problemą pavyko išspręsti geriant papildus ir pakoregavus gyvenimo būdą“, – dalijosi patirtimi moteris.
„Panašios kitų žmonių istorijos taip pat rodo, kad lėtinio nuovargio nereikėtų nurašyti vien tik įtemptam darbui ar stresui, nes jis dažnai kyla dėl fiziologijos. Pavyzdžiui, energijos stygių galima jausti dėl sutrikusios kepenų, inkstų ar širdies veiklos. Skydliaukės hormonų gamybos sumažėjimas – viena iš dažniausių priežasčių, kodėl žmonės jaučiasi pavargę, prislėgti“, – pasakojo V. Banys.
Kai organizmui stinga geležies, būna silpna, norisi dažniau pagulėti, pablogėja atmintis, slenka plaukai ir kt., nes kraujas gali vis mažiau pernešti organams gyvybiškai svarbaus deguonies.
Vitaminas D reguliuoja daugelį ląstelių funkcijų, padeda palaikyti imunitetą, smegenų veiklą, raumenų funkciją, dalyvauja gliukozės ir riebalų apykaitoje, serotonino sintezėje ir kt. Jo stoka gali sukelti nuotaikos svyravimus, nuovargį, net depresiją ir kt.
Dėl magnio stygiaus gali skaudėti galvą, kankinti nuovargis, apimti silpnumas, išsivystyti nemiga ir kt.
„Visas tokias problemas atskleidžia laboratoriniai tyrimai. Jų pažanga dabar leidžia tirti sudėtingiausius organizmo procesus. Sudaromi specialūs tyrimų komplektai, į kurie leidžia įvertinti ne vieną dešimtį rodiklių – ištiriama kraujo ląstelės ir jo riebalai, svarbiausi fermentai, hormonai, elektrolitai ir kt. Atsakymas gaunamas vos vieną kartą paėmus kraujo mėginį. Tokios ištyrimo programos įvairaus amžiaus žmonėms leidžia giliau išsiaiškinti, kokias organizmo funkcijas reikia skubėti atstatyti“, – kalba specialistas.
Pasak jo, jei rodikliai pablogėjo, būtina tartis su savo gydytoju. Jei pakitimai nebus labai reikšmingi, jis patars tik koreguoti mitybą, poilsio režimą, paskirs vitaminų ar papildų.