Pasitinkant Pasaulinę vandens dieną

Kiekvienų metų kovo 22-ąją pažymima Pasaulinė vandens diena. Paminėti šią dieną ir atkreipti dėmesį į problemas, susijusias su gėluoju vandeniu, buvo pasiūlyta 1992 metais Jungtinių Tautų konferencijoje Brazilijoje. Geriamojo vandens pasaulyje trūksta, pramoniniai teršalai ir klimato kaita toliau kelia grėsmę šiam gamtos ištekliui. Europos Parlamento duomenimis, pasaulyje dėl vandens ir sanitarijos trūkumo kasmet miršta 8 milijonai žmonių, daugiau kaip milijardas negali laisvai, prieinamomis kainomis gauti geriamojo vandens.

Reklama

Kol pasaulyje svarstoma, kaip kovoti su geriamojo vandens trūkumu, Lietuvos hidrologijos specialistai teigia, kad mūsų šalis yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kuri turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas.

Į klausimus apie geriamąjį vandenį atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė.

Kas atsako už geriamojo vandens kokybę Lietuvoje?

Už geriamojo vandens saugą ir kokybę atsako patys vandens tiekėjai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, maisto tvarkymo įmonės, visuomeninių pastatų steigėjai (savininkai).

Ar mūsų šalies gyventojams tiekiamas kokybiškas vanduo?

Lietuvoje gyventojams viešai tiekiamas požeminis, giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo, kuriam aplinkos tarša didelės įtakos neturi. Mikrobiologinės geriamojo vandens savybės paprastai yra geros, dažnai net nėra būtinybės jį dezinfekuoti (chloruoti). Todėl viešai tiekiamą geriamąjį vandenį gerti yra saugu.

Ką reiškia „viešai tiekiamas“?

Pagal Geriamojo vandens įstatymą viešasis tiekimas – tai ūkinė komercinė veikla, skirta nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį gyventojams vandentiekio skirstomuoju tinklu ar kitais būdais (tankais, cisternomis) daugiau kaip 60 parų per metus. Viešajam tiekimui priskiriama ir nekomercinė veikla, kai geriamuoju vandeniu apsirūpinama individualiai vandens tiekimo įrenginiais per parą daugiau kaip 10 m³ vandens arba vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų.

Kaip Lietuva atrodo lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis?

Beveik pusės ES valstybių pagrindinis geriamojo vandens šaltinis yra požeminis vanduo. Tačiau tik trijose – Lietuvoje, Austrijoje ir Danijoje iš požeminio vandens ruošiama 99-100 proc. geriamojo vandens. Pavyzdžiui, Rumunija ir Graikija geriamajam vandeniui naudoja požeminį ir paviršinį vandenį lygiomis proporcijomis, devynios valstybės geriamajam vandeniui naudoja daugiausia paviršinį vandenį (pvz. Airija – virš 90 proc.), Maltoje ir Kipre didesnę dalį sudaro išvalytas jūros vanduo. Kalbant apie geriamojo vandens kokybę ES valstybėse, pažymėtina, kad neatitikimai fiksuojami retai – daugumoje ES narių geriamojo vandens tyrimų rezultatai atitinka saugos ir kokybės rodiklius.

Kokie dažniausiai pasitaiko vandens kokybės neatitikimai ES valstybėse?

Dažniausi neatitikimai būna dėl indikatorinių (kokybės) rodiklių (geležies, koliforminių bakterijų, mangano, drumstumo, natrio ir kt.), mikrobiologinių parametrų (E. coli ir žarniniai enterokokai).

Kas lemia geriamojo vandens kokybę?

Geriamojo vandens kokybę lemia daugybė veiksnių: vandens formavimosi geologinės sąlygos, vandens ruošimas, vandentiekio skirstomojo tinklo, teritorijos būklė, geriamojo vandens sunaudojimas, aplinkos tarša ir kt.

Ar visuose mūsų šalies rajonuose vandens kokybė vienoda?

Suskirstyti rajonus pagal tiekiamo geriamojo vandens kokybę yra sunku. Daugelyje jų geriamasis vanduo yra saugus ir kokybiškas. Tačiau kai kuriuose rajonuose, ypač kur geriamąjį vandenį tiekia mažos vandentiekio įmonės, jo kokybė nėra pakankama (nustatomas padidintas geležies, amonio, mangano, sulfatų kiekis, drumstumas). Šios medžiagos nekelia pavojaus vartotojų sveikatai, tačiau pablogina geriamojo vandens juslines savybes.

Kiek Lietuvoje priskaičiuojama geriamojo vandens tiekėjų?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja 293 geriamojo vandens tiekėjus, kurie aptarnauja daugiau nei 1 900 maisto tvarkymo subjektų, užsiimančių geriamojo vandens tiekimu.

Kiek per metus vidutiniškai ištiriama vandens mėginių?

Remiantis geriamojo vandens tiekėjų pateiktomis ataskaitomis, vandentiekiuose, kuriuose vartotojams tiekiama daugiau kaip 1 000 m³ vandens per dieną arba aprūpinama 5 000 ir daugiau gyventojų, kasmet atliekama daugiau nei 80 tūkst. tyrimų, neatitikimai sudaro vidutiniškai tik 0,5 proc. Dažniausia randama per daug geležies, amonio, fluorido, mangano ir kt.. Praėjusiais metais taip pat atliktas 491 valstybinis geriamojo vandens mėginių mikrobiologinis tyrimas, 4 proc. neatitiko reikalavimų (nustatyta koliforminių bakterijų) ir 291 cheminis tyrimas, iš kurių 26 proc. neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Kokias tendencijas rodo patikrinimų statistika?

Išanalizavus kontrolės duomenis, pastebima, kad viešąjį geriamąjį vandenį tiekiančių įmonių veikos kokybė kasmet auga. Per pastaruosius ketverius metus patikrinimų, kurių metu nenustatyta pažeidimų, skaičius padidėjo 10 proc.. Daugiausiai neatitikimų nustatoma labai smulkiose geriamojo vandens tiekimo įmonėse.

Ar pavojingas sveikatai kalkėtas vanduo?

„Kalkėtu“, kitaip „kietu“ vandeniu paprastai vadinamas geriamasis vanduo, kurį naudojant, ant puodų, elektrinių virdulių sienelių, santechninių įrenginių paviršių atsiranda baltos, sunkiai valomos nuosėdos. Vandens kietumą lemia jame ištirpusios druskos (kalcio ir magnio hidrokarbonatai, karbonatai, sulfatai, chloridai ir kt.). Tokios druskos žmogaus sveikatai nepavojingos, todėl šis vandens kokybės rodiklis nenormuojamas. Jei vandens kietumą lemia hidrokarbonatai, jį galima suminkštinti paprasčiausiai virinant, o jei kalcio ir magnio karbonatai, sulfatai ar chloridai – vandenį galima suminkštinti filtrų pagalba.

Šiais laikais daug verslininkų siūlo įvairius vandens filtravimo įtaisus. Ką patartumėte vartotojams?

Sprendimus dėl individualių techninių geriamojo vandens filtrų naudojimo priima patys vartotojai, tačiau dažnai dėl žinių trūkumo pasitiki filtrus siūlančiais agentais. Tuo pasinaudodamos kai kurios bendrovės įsiūlo gyventojams vandens filtrus, pateikdamos tariamai atliktus tyrimus. Neseniai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nubaudė filtrus pardavinėjusią bendrovę, pripažinus jos veiksmus klaidinančiais ir agresyviais. Todėl prieš perkant filtrą, vartojai turėtų pasikonsultuoti su geriamojo vandens specialistu, išsitirti geriamą vandenį nepriklausomoje specializuotoje laboratorijoje.

Be to, svarbu žinoti, kad dalis filtrų pakeičia geriamojo vandens cheminę sudėtį: vandenį minkštinantys filtrai sumažina geriamajame vandenyje kalcio, magnio, kalio jonų kiekį, padidina natrio. Vandens valymo sistemos, veikiančios atbulinio osmoso principu, šalina iš geriamojo vandens druskas ir ženkliai sumažina ištirpusių mikroelementų kiekį. Gerdamas tokį vandenį, vartotojas natūraliai kartu su maistu gauna ženkliai mažiau naudingų mineralinių medžiagų ir būtinųjų mikroelementų. Nors maistinė tokio vandens vertė žemesnė, teisės aktai nereglamentuoja šių rodiklių minimalių verčių, todėl ir toks vanduo laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Techninių geriamojo vandens ruošimo priemonių pardavėjai privalo teikti informaciją vartotojams apie šių priemonių saugos garantijas.

Ar dažnai gyventojai skundžiasi dėl vandens kokybės?

Per praėjusius metus gauti 25 vartotojų skundai dėl viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės, jie sudarė apie 1proc. visų gautų skundų. Skundų priežastis – netinkama geriamojo vandens kokybė – padidintas geležies kiekis, vartotojams nepriimtinos geriamojo vandens juslinės savybės.

Kas daroma, kad Lietuvos gyventojai turėtų daugiau informacijos apie geriamojo vandens kokybę?

Siekiant kad tiksli, nešališka informacija apie geriamo vandens kokybę būtų prieinama visiems besidomintiems, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuo 2013 m. pradėjo vykdyti Investicijų projektą (2013-2015 m.) „Elektroninės paslaugos maisto ir veterinarijos srityje“, kurio vienas iš tikslų – įdiegti vandens kokybės tyrimų rezultatų pateikimo elektroninę paslaugą, sukurti vandens tinklų žemėlapį.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba