Paslaptingai ir skubotai sveikatos reformai – stabdys iš gydytojų ir rajonų ligoninių(1)

Likus vos metams iki Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) suplanuoto per mažai operacijų atliekančių ir per mažai gimdyvių sulaukiančių chirurgijos bei akušerijos skyrių rajoninėse ligoninėse naikinimo, ministerija teigia dar neturinti restruktūrizacijos laukiančių įstaigų sąrašo, o Valstybinė ligonių kasa (VLK) apskritai į klausimus neatsakinėja, kol neturi Vyriausybės patvirtintų kriterijų, kuriais remiantis ši reforma bus vykdoma.

Reklama

Per staigiai ir per greitai

Tiesą sakant, liepos 10-ąją suorganizavusi susitikimą su SAM bei VLK specialistais Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga būtent to ir siekė, kad tik Vyriausybės skubotai nepatvirtintų jau paviešintų kriterijų, kuriais remiantis rajonų ligoninėse būtų panaikinti kai kurie skyriai.

Portalui šios sąjungos vadovas Stasys Gendvilis tvirtino, kad „spaudoje pasirodžius projektui“ (IV sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planui), asociacija nusprendė susitikti su jo rengėjais. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga minimą projektą nusiuntė ir Lietuvos ligoninių bei rajonų ligoninių sąjungoms, Lietuvos pacientų organizacijos atstovų tarybai. Ir kartu su šių organizacijų bei Lietuvos gydytojų sąjungos atstovais prieš dvi savaites aptarė jį ministerijoje.

„Visų pirma, mus, ir kitų organizacijų vadovus labiausiai jaudina,  kad skiriamas labai trumpas laikas tiek projekto įgyvendinimui pasiruošti, tiek jį įgyvendinti. Vienoms įstaigoms skiriama pusmetis, kitoms – metai laiko, - mintimis su VLMEDICINA.LT dalijosi S. Gendvilis. – Vykdant pirmuosius tris etapus, vienam iš jų buvo skiriama po 3-4 metus. Tokios reformos reikalauja tikrai išsamaus pasirengimo ir šiam etapui reikia gal ir ne ketverių, bet 2-3 metų tikrai“.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga ministerijai pasiūlė sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizaciją vykdyti palaipsniui, atskirais etapais.

„Kitu atveju kyla pavojų ir pacientams, kurie staiga neteks tam tikrų paslaugų. Be to, projektas daugiausiai liečia rajonines šalies ligonines, kur paslaugų prieinamumas ir šiaip jau yra sunkesnis, - pabrėžė portalo pašnekovas. – Tad dar reiktų ištirti situaciją tuose regionuose, ar tikrai galima apsieiti be tų paslaugų. Projekte siūloma ligoninei per metus atliekant mažiau nei 400 operacijų ir sulaukiant mažiau nei 300 gimdymų, naikinti atitinkamus skyrius. Tačiau, mūsų manymu, normatyvai yra neaiškūs. Pavyzdžiui, gal kai kurie chirurgijų skyriai remontuojami, tad natūralu, kad ir operuojama juose buvo mažiau. Kita vertus, nėra pasaulyje tokios operacijų klasifikacijos – didžiosios ar mažosios. O per pastaruosius metus kažkas pasistengė,  kad dalis tų operacijų, kurios Lietuvoje buvo laikomos didžiosiomis, dabar jau laikomos mažomis“.

Siūlo mažinti normas

S. Gendvilis ministerijai perdavė ligoninių direktorių pastabą, kad  įstaigai vykdžius Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą projektą, atnaujinant minimus skyrius, būtina užtikrinti tokių projektų tęstinumą bent penkeriems metams. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga siūlo ir metinį operacijų skaičių, kurio reikia chirurgijos skyriui gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansavimą, sumažinti iki 300.

Paprašytas nurodyti bent kelias įstaigas, kurioms gresia panaikinti minimus skyrius, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos pirmininkas atsisakė: „Atsižvelgdami į dabar pateiktus kriterijus, žinome, kas patektų į šį sąrašą, bet nenoriu gąsdinti tų ligoninių. Žinoma, labiausiai tai palies Lietuvos pakraščių ligonines, pietryčių Lietuvą“.

S. Gendvilio teigimu, parengtas projektas buvo numatytas perduoti Vyriausybei svarstyti jau birželio 29 d. Ar tai reiškia, kad sustabdytas tam, kad būtų patobulintas, tik Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos dėka? „Gal ne vien mūsų, - pasikuklino pašnekovas. – Jį dar svarstys ir Lietuvos savivaldybių asociacija, rugpjūčio gale – Seimo Sveikatos reikalų komitetas“.

Pediatrijos skyrių – nenaikinti

Almai Grikšienei, Lietuvos ligoninių asociacijos tarybos narei ir Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pirmininko pavaduotojai, nerimą kelia tai, kad, jos įsitikinimu, panaikinus pediatrijos skyrius rajoninėse ligoninėse, pablogės nesudėtingų bei nedelsiant gydymo reikalaujančių paslaugų prieinamumas, pavyzdžiui, virškinimo ir kvėpavimo sistemų sutrikimo atvejais, vaikams apsinuodijus ar ištikus alerginei reakcijai.

„Sumažinus intensyvaus gydymo stacionarinių lovų skaičių, pablogės paslaugų prieinamumas lėtinėmis ir nesunkiomis ligomis sergantiems pacientams, ypač – senyvo amžiaus kaimo žmonėms. Todėl reforma turi pasiekti ir didžiąsias ligonines, kad jos žemesnio lygmens ligoninėms, tai yra, rajoninėms, perduotų minimus pacientus“.

Lietuvos rajonų ligoninių asociacija ministerijai siūlo apskritai kruopščiau išanalizuoti sveikatos apsaugos sistemos padėtį rajonuose, atsižvelgiant į vietos bendruomenių pastabas, rajoninėse ligoninėse būtinai išlaikyti pediatrijos skyrius, skirti PSDF finansavimą skubios pagalbos chirurgams (traumatologams) išlaikyti ir kt.

Ministerija neatsakė, ar spės pasiruošti

VLMEDICINA.LT paprašė SAM patikslinti, ar tikrai ministerija iki šiol dar nežino, kurios šalies ligoninės neatitinka restruktūrizacijos projekte numatytų kriterijų ir reikalavimų akušerijos ir chirurgijos paslaugoms, ir, jei yra taip, ar ministerija reguliariai negaunanti duomenų apie šalies sveikatos priežiūros įstaigose atliekamų paslaugų kiekius. Ir jeigu yra netgi taip, tad ar SAM spėsianti tinkamai pasirengti IV ligoninių restruktūrizacijos etapui?

Į tai SAM Ryšių su visuomene skyrius pateikė atsakė abstrakčiai: „[Anksčiau] išsiųstuose Jums atsakymuose pateikta informacija, kaip vykdomas ligoninių tinklo konsolidavimo planas bei kokie kriterijai bus taikomi ligoninėms. Pateiktame atsakyme taip pat nurodyta, kad ministerija nepriiminės vienašališkų sprendimu ,,iš viršaus", o sprendimai bus priimami tariantis su gydymo įstaigų administracijomis bei savivaldybėmis, kurios pačios, įvertinusios savo rodiklius, galimybes ir kt. papildomus klausimus, priims sprendimus dėl vieno ar kito skyriaus uždarymo ar profilio pakeitimo. Apibendrinus jų pateiktus siūlymus, bus priimami galutiniai sprendimai“.

Neatsakys, kol nebus per vėlu?

Portalas kreipėsi į VLK sužinoti, kiek kokiose ligoninėse per metus suteikiama chirurgijos ir akušerijos paslaugų. Ryšių su visuomene skyriaus atstovas paprašė patikslinti, ar tikrai reikalinga visų šalies ligoninių informacija. Sužinojusi, kad pakanka tik mažųjų, kuriose gimdymų per metus atliekama mažiau nei 300, o operacijų skaičius nesiekia 400, VLK paprašė dar sykį elektroniniu paštu persiųsti patikslintą klausimą, nurodant, kad prašoma pateikti ligoninių sąrašą, kurios atitinka tuos kriterijus, dėl kurių minimi skyriai jose galį būti naikinami. Tačiau į pakartotinį laišką trečiadienį prieš darbo pabaigą portalas sulaukė niekinio atsakymo: „Apgailestaujame, tačiau negalime atsakyti į Jūsų klausimą. Šiuo metu tokios informacijos pateikti negalime, nes dar nėra patvirtinti Vyriausybės nustatyti kriterijai, kuriais remiantis bus vykdomas IV ligoninių restruktūrizacijos etapas“.

Jau išanalizavo?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-2016 metų programoje numatyta vykdant IV sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planą iki šių metų lapkričio 30 d. parengti Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos, iki gruodžio 15 d. – Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskričių restruktūrizavimo ir įgyvendinimo terminus.

Beje, nors gydytojus bei ligoninių vadovus vienijančios organizacijos primygtinai prašo projekto rengėjų atlikti išsamią analizę, minimame dokumente teigiama, kad IV restruktūrizavimo etapo nuostatos jau remiasi „išsamia esamos Lietuvos sveikatos sistemos analize“, netgi ankstesnių sveikatos reformų patirtimi bei kt. Beje, Lietuvos rajonų ligoninių asociacija, netgi priešingai, kritikuoja ankstesnes reformas (apie tai išsamiau skaitykite kituose VLMEDICINA.LT straipsniuose).

Nepatvirtintieji kriterijai

Minimame ligoninių tinklo konsolidavimo etape numatoma sudėtingų ir komplikuotų ligų diagnostiką bei gydymą koncentruoti universitetų ir didžiųjų miestų sveikatos priežiūros įstaigose, plačiai paplitusias ir lėtines ligas gydyti arčiau gyventojų esančiose įstaigose, plėsti integruoti patologijų valdymą (klasterius), racionaliau paskirstyti sveikatos priežiūros paslaugas apskričių teritorijų ribose. Šis restruktūrizavimo etapo efektyvumas bus matuojamas ambulatorinių ir slaugos paslaugų augimu, mirtingumo bei išvengiamos hospitalizacijos mažėjimu. Pastarasis siektinas rodiklis iki 2020 metų – 18 atvejų šimtui gyventojų vietoj šiuo metu 21,3.

Numatyta akušerijos paslaugas teikti bei apmokėti iš PSDF tik tais atvejais, jei įstaiga per metus priima ne mažiau nei 300 gimdymų, arba atstumas nuo rajono ligoninės iki artimiausio akušerijos skyriaus yra ne mažesnis nei 50 km, arba turinti šį skyrių ligoninė yra gavusi paramą pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą, kurios įgyvendinimas galioja iki 2022 m. birželio 13 d.

Chirurgijos skyriui išsilaikyti reikalinga per metus atlikti ne mažiau nei 400 „didžiųjų operacijų“. Jeigu ligoninė neatitinka nė vieno iš paminėtų kriterijų, akušerijos bei chirurgijos paslaugų teikimas bei jų apmokėjimas iš PSDF nutrauktinas nuo kitų metų sausio 1 d.

Turime 94 ligonines

Šių metų pradžioje Lietuvoje veikė 94 ligoninės (87 – valstybės bei savivaldybių, 7 – privačios), 1394 ambulatorinės įstaigos (408 – valstybinės, 986 – privačios). Bendras lovų skaičius ligoninėse – 26323, iš kurių aktyvaus gydymo valstybinėse įstaigose – 15229, privačiose – 123, slaugos ir palaikomojo gydymo – atitinkamai 5115 ir 5, reabilitacijos – 1688 (visos tik valstybinėse ligoninėse), tuberkuliozės – 972, psichiatrijos – 3161 ir 30.