Dešimtajame dešimtmetyje Vakarų šalyse pastebėta nerimą kelianti tendencija: buvo pradėjęs augti sėklidžių vėžio skaičius. Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje sergamumas sėklidžių vėžiu buvo 8,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Dešimtajame dešimtmetyje jis pakilo iki 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Jaunesnių vyrų grupėje (15-44 metų) šie skaičiai buvo 16 /100 tūkst. devintajame dešimtmetyje ir 19/100 tūkst. dešimtajame dešimtmetyje. Pastaruoju metu šie skaičiai nekito.
Manoma, kad viena pagrindinių padidėjusio sėklidžių vėžio skaičiaus priežasčių buvo ta, kad daugiau vyrų buvo pagimdyti vyresnio amžiaus moterų, taip pat pasikeitę aplinkos faktoriai, sąlygoti industrinių pokyčių.
Daugybę metų Suomijoje buvo fiksuojamas gerokai mažesnis sėklidžių vėžio atvejų skaičius nei kitose Vakarų šalyse. Kai kurie autoriai mano, kad tai buvo todėl, kad su industrija susijusi aplinkos tarša Suomiją pasiekė vėliau.
Tačiau pastaruoju metu pasirodė pranešimų, kad Suomijoje pradėjo daugėti sėklidžių vėžio atvejų.
Mėgindami paaiškinti ankstesnių dešimtmečių mažą sergamumą sėklidžių vėžiu mokslininkai tyrinėjo suomių vyrų spermą ir nustatė, kad jos spermatozoidų skaičius buvo didesnis nei vyrų, gyvenančių kitose Skandinavijos šalyse. Taip pat sėklidžių vėžio skaičius Suomijoje buvo gerokai mažesnis nei kitose Skandinavijos šalyse. Suomių mokslininkų grupės, vadovaujamos N. Jorgenson, tyrinėjimų medžiaga skelbiama naujausiame leidinio “International Journal of Andrology” numeryje.
Padaugėjus sėklidžių vėžio atvejų Suomijoje, nutarta vėl ištirti suomių vyrų spermą.
Tyrinėtojai tyrė tris vyrų grupes. Pirmosios grupės vyrai buvo gimę 1979-1981 metais, antrosios - 1982-1983 metais ir trečiosios – 1987 metais. Spermatozoidų kiekis atitinkamai šiose grupėse buvo 227 milijonai, 202 milijonai ir 165 milijonai. Bendras morfologiškai normalių spermatozoidų kiekis atitinkamai buvo: 18 milijonų, 15 milijonų ir 11 milijonų.
Tyrimo autoriai mano, kad yra aiškus ryšys tarp pablogėjusios spermos kokybės ir išaugusio sėklidžių skaičiaus. Jų manymu, tai lemia aplinkos užterštumas. Autoriai mano, kad būtina išsiaiškinti konkrečius aplinkos faktorius, sąlygojančius sėklidžių vėžio skaičiaus padidėjimą.
Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojo urologo dr. Mindaugo Danilevičiaus pateiktais duomenimis, prieš keletą metų Lietuvoje atlikta spermos kokybės studija parodė, jog lietuvių spermos kokybė gera arba geresnė nei kitų tautų vyrų sperma.
“Visa tai lemia daugelis faktorių, tarp kurių tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai vaidina gana svarbų vaidmenį. Spermos kokybę gali bloginti aplinkos temperatūra, antsvoris, paprasčiausias karščiavimas dėl ligos, pirtis, sauna ar netgi šildomos sėdynės automobilyje”, - sakė jis.
Gydytojo urologo nuomone, ryšys tarp spermos kokybės ir sėklidžių vėžio neabejotinai egzistuoja. Kuo prastesnė spermos kokybė - tuo didesnė tikimybė susirgti sėklidžių vėžiu.
Sėklidžių vėžį gali predisponuoti tokie faktoriai, kaip amžius, rasė, nenusileidusi ir neišsivysčiusi sėklidė, šeimyninė anamnezė – kas nors giminėje yra sirgęs šia onkologine liga.