Iškyla gamtoje: kaip išvengti apsinuodijimų

Visų pamėgtos vasaros iškylos į gamtą, įvairios pramogos neįsivaizduojamos be maisto (kepsnių, užkandžių) ruošimo. Tačiau šiltuoju metų laiku padaugėja ir apsinuodijimų, kurių priežastimi dažniausiai būna per maistą plintančios ligos.

Bakterijų yra visoje mus supančioje aplinkoje (dirvožemyje, ore, vandenyje, žmonių ir gyvūnų organizmuose). Vasarą, kai karšti orai, šios bakterijos dauginasi greičiau. Daugeliu atvejų šių ligų galima išvengti, laikantis maisto saugos principų.

Ką daryti, kad geros nuotaikos nesugadintų sugedęs maistas, kokios pagrindinės saugaus maisto pasirinkimo ir tvarkymo taisyklės? – pasakoja Audronė Mikalauskienė, Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja – valstybinė maisto produktų inspektorė.

Pirmas etapas – parduotuvė

Visos iškylos gamtoje prasideda nuo produktų įsigijimo. Planuojant iškylą, reikėtų apgalvoti, ar turite reikiamą įrangą ir priemones greitai gendantiems maisto produktams transportuoti ir laikyti gamtoje. Visuomet saugiau yra pasirinkti ne taip greitai gendančius produktus: vaisius, daržoves, kietus sūrius, konservuotus arba džiovintus mėsos gaminius, grūdų, duonos gaminius, riešutus, krekerius ir stalo vandenį.

Renkantis maisto produktus parduotuvėse, būtina atkreipti dėmesį į produktų spalvą, formą, konsistenciją, laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti terminus. Kraunat produktus į pirkinių krepšelį, žalią mėsą, paukštieną, žuvį reikėtų supakuoti, pavyzdžiui, į dvigubą pakuotę. Svarbu įsitikinti, kad žalios mėsos ar žuvies sultys nepateks ant kitų maisto produktų, kurie bus vartojami be papildomo terminio apdorojimo.

Jeigu įsigijus maisto produktus neketinate vykti tiesiai namo, su savimi (pvz., automobilyje) pravartu turėti šaltkrepšį su ledo kasete. Namuose visus greitai gendančius maisto produktus būtina laikyti šaldytuve. Sušaldytą mėsą, paukštieną ar žuvį, iš kurios ketinate ruošti patiekalus iškylai, saugiausia atšildyti šaldytuve +1°C – + 4°C temperatūroje. Norint užšaldytus produktus atšildyti greičiau, galima pasinaudoti atšildymo funkcija orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje arba palaikyti produktą po tekančiu šaltu vandeniu, nepažeidus produkto pakuotės.

Antras etapas – transportavimas

Važiuojant į iškylą visuomet praverčia automobilinis šaldytuvas ar šaltkrepšis. Tačiau prieš išvyką reikia pasirūpinti, kad juose būtų palaikoma tinkama maisto produktams laikyti temperatūra (iki + 4°C). Išvykoje automobilį su šaldytuvu ar šaltkrepšį reikėtų laikyti šešėlyje, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Maisto produktams pakuoti geriau rinktis sandariai uždaromus indus, o ne plastikinius ar popierinius maišelius. Maišeliuose maisto produktai greičiau praranda prekinę išvaizdą ir greičiau genda, be to maišeliui įplyšus maistas jame gali būti užterštas.

Trečias etapas – maisto ruošimas

Gaminat iškyloje sunkiausia užtikrinti tinkamą higieną, todėl iš anksto reikėtų sužinoti ar iškylos vietoje bus geriamojo vandens šaltinis rankoms, gaminamiems produktams ar indams plauti. Visuomet pravartu pasirūpinti geriamuoju vandeniu, drėgnomis servetėlėmis, popieriniais rankšluosčiais, vienkartiniais indais ne tik valgymui, bet ir saugiam maisto ruošimui. Kepant mėsos gaminius, reikėtų nepamiršti, kad žalios mėsos sultys gali užteršti

jau paruoštą produktą, todėl reikia stengtis, kad jau iškeptas ar bebaigiantis kepti gaminys nesiliestų su žalia mėsa ar pusgaminiais.

Dažniausia per maistą plintančių ligų priežastis - netinkama maisto produktų laikymo temperatūra. Norint išvengti kenksmingų bakterijų dauginimosi maiste, labai svarbu karštą maistą laikyti karštai, o šaltą – šaltai. Todėl paruoštus šaltus produktus reikėtų laikyti šaltkrepšiuose. Karštas maistas neturėtų būti laikomas ilgiau nei dvi valandas, reikėtų stengtis palaikyti ne mažesnę nei +68 ° C temperatūrą, pvz. laikant maistą virš karštų žarijų arba neišjungto grilio.

Ruošiant mėsos ir paukštienos pusgaminius svarbiausia gaminį gerai iškepti ar išvirti. Temperatūra maisto produkto viduje turėtų pasiekti 75-85 °C. Gaminio vidaus temperatūrai išmatuoti vis dažniau naudojami skaitmeniniai termometrai su zondu, tačiau reikia atminti, kad prieš naudojantis ir pasinaudojus termometru, jį reikia nuplauti karštu vandeniu su muilu arba nuvalyti dezinfekcine/spiritine servetėle.

Svarbiausia – švara

Net ir geriausi patarimai bus beprasmiai, jei nesilaikysime svarbiausio maisto ruošimo principo – švaros ir asmeninės higienos. Prieš valgant ar prieš ruošiant maistą, būtina plauti rankas. Rankos turėtų būti plaunamos su muilu, po šiltu, tekančiu vandeniu. Kai kurie specialistai pataria rankas plauti ne vėliau kaip 20 sek. prieš tvarkant maisto produktus ir tuojau po to. Ypač svarbu švariai nuplauti rankas po to kai buvo tvarkoma žalia mėsa, žuvis, kiaušiniai.

Ne mažiau svarbu, kad darbo paviršiai (stalai, pjaustymo lentelės, plautuvės ir kt.) ir įrankiai taip pat būtų švarūs, o gaminat – dažnai plaunami. Žaliai mėsai, žuviai, kiaušiniams tvarkyti ir salotoms ar jau paruoštiems patiekalams pjaustyti turi būti naudojami atskiri virtuvės įrankiai ir pjaustymo lentelės, neturint tokios galimybės visus įrankius prieš naudojimą būtina švariai nuplauti po tekančiu, šiltu vandeniu.

Ketvirtas etapas – maisto likučiai

Viena iš dažniausiai pasitaikančių buitinių apsinuodijimo maistu priežasčių – po iškylos gamtoje ar pobūvyje likusių maisto likučių naudojimas. Karštame ore laikytas maistas, neapsaugant jo nuo aplinkos dulkių, vabzdžių ir pan. taršos šaltinių, labai greitai ima gesti, jame dauginasi sveikatai pavojingi mikroorganizmai. Todėl visas maisto atliekas, parsivežtas iš iškylos gamtoje, reikėtų nedelsiant išmesti.

Vidutiniškai per metus Lietuvoje kyla apie 23 apsinuodijimo maistu protrūkius. Pagrindinis protrūkių sukėlėjas – Salmonella bakterijos, sukeliančios susirgimą salmoneliozę, kuri pasireiškia pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, karščiavimu. Dažniausiai apsinuodijimo maistu protrūkius sukelia:

* Maisto likučių naudojimas;

* Netinkamas valymas ir dezinfekcija;

* Kryžminė tarša (kenksmingų medžiagų pernešimas nuo vieno maisto ant kito per rankas, įrankius, įrangą, taip pat aptaškius ar varvant skysčiams ant jau paruoštų gaminių ir kt.);

* Užkrėsta žaliava;

* Netinkamas karštų patiekalų laikymas;

* Užkrato nešiotojai (žmonės ar gyvūnai);

* Ilgas laikas tarp maisto paruošimo ir pateikimo;

* Nepakankamas terminis apdorojimas;

* Netinkamas maisto produktų saugojimas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba