Patrauklieji loftai – pigu, nes nesveika ir nesąžininga?

Jau daugiau nei šimtmetį pasaulyje plinta vadinamųjų loftų idėja. Pamatę buvusius fabrikus, paverstus erdviais būstais, darbo studijomis, prekybinėmis patalpomis kai kurie žmonės užsidega idėja tokioje vietoje apsigyventi. Daugelis net nesusimąsto, kad loftų projektų valdytojai gali tyliai džiaugtis, kad jiems nereikia atitikti tokių griežtų sveikatos reikalavimų normų kaip gyvenamųjų namų statytojams.

Reklama

Romantika prieš pinigus

Jau bemaž metus iniciatyvinė grupė „Už švarią Lietuvą ir Vilnių“ bando ginti viešąjį interesą ir įvairioms instancijoms skundžia projektą „Loft Town“, kuris užsimojo įvykdyti gigantišką projektą – Vilniuje strategiškai patogioje vietoje šalia didžiųjų prekybos centrų, vandens pramogų parko, koncertinės ir sporto arenos ir vos kilometrą nuo centro iš mirusiųjų prikeliamas didžiulis buvusios kuro aparatūros gamyklos pastatas. Apie 50 tūkst. kvadratinių metrų ploto statinys jau dešimt metų riogsojo nenaudojamas, tad pirmųjų kūrybiškų žmonių bandymas jame apsigyventi įkvėpė verslininkus pastatą vaiduoklį paversti visuomenei gyventi, dirbti ir mokytis patrauklia vieta.

Vis dėlto kyla pagrįstų įtarimų, kad ėmęsi brangaus projekto verslininkai tikėjosi sutaupyti pasinaudoję ydinga teisine baze.

Iniciatyvinės grupės „Už švarią Lietuvą ir Vilnių“ pirmininkė Janė Kazlauskienė kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą atkreipdama dėmesį į galimą žalingą loftų poveikį sveikatai ir priminė jau praėjusių metų pabaigoje įvardintą problemą.

Galimybė apgauti ir valstybę, ir žmones

„Naudodamiesi įstatymo spragomis (iki šiol nėra reglamentuota buvusių sovietinių gamyklų, gamybinių patalpų perstatymo į gyvenamąsias ar mokymo-ugdymo įstaigas tvarka) ir nekreipdami dėmesio į esamą patalpų taršą toksinėmis medžiagomis, nes jokie norminiai aktai neįpareigoja tirti gamybinių patalpų, nekilnojamojo turto plėtotojai pavadina rekonstruojamą gamyklą „loftais“ ir išvengia visų sveikatos apsaugos reikalavimų, kurie reikalingi gyvenamajai-butų statybai, reglamentuojami Lietuvos įstatymais ir norminiais aktais. Niekuo dėti žmonės įsigyja, jų manymu, gyvenamąsias patalpas, būdami įsitikinę, kad joms taikomi tokie patys aukšti reikalavimai kaip butams, o realybė yra kita“, – rašoma iniciatyvinės grupės kreipimesi.

Jos pirmininkė pabrėžia, kad taip patalpas perdarantys verslininkai apvaginėja valstybę, nes nemoka mokesčių, kurie yra numatyti statant gyvenamuosius namus.

Kuro aparatūros gamykloje nuo 1959 iki 2002 m. buvo gaminti kuro siurbliai ir purkštuvai, varikliai. Tai buvo pramoninės paskirties teritorija, jos patalpos pasižymėjo aukšta chemine tarša, tiesiogiai susijusia su naftos produktų naudojimu.

Piliečių iniciatyva buvo paimti dirvožemio mėginiai ir atlikti jų tyrimai. Kaip rašoma iniciatyvinės grupės kreipimesi, atlikus tyrimus paaiškėjo, kad dirvožemis yra užterštas sunkiaisiais metalais. Didžiausias leidžiamas koncentracijas viršijo nikelis, kurio rasta 90,7 mg/kg, kai maksimali leistina norma yra ne daugiau kaip 75mg/kg, ir naftos produktai, kurie leistiną ribinę vertę viršijo net 26 kartus.

„Tik tuomet, kai ši informacija apie grėsmingą užterštumą toksinėmis medžiagomis buvo žurnalistų paviešinta žiniasklaidoje, „Kuro aparatūros“ gamybinėse patalpose loftus įrenginėjantys statytojai pripažino užterštumo faktą, nors iki tol tai atkakliai neigė. Jie net buvo pasiskelbę spaudoje, kad užterštam gruntui išvalyti skirs 200 tūkst. litų“, – kreipimesi į Seimo Sveikatos komitetą rašo J. Kazlauskienė.

Iniciatyvinę grupę piktina situacija, kad leidimai loftų statyboms buvo duoti net neatlikus gyvenamosios patalpoms statyti būtinų tyrimų.

Lėtinių ligų grėsmė

Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovas ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas Robertas Badaras paaiškino, kad naftos produktai, kaip daugelio aromatinių angliavandenilių mišinys, sukelia lėtinius apsinuodijimus. Aromatiniai angliavandeniliai yra kancerogenai.

„Lėtiniai apsinuodijimai naftos produktais dažniausiai pasireiškia poveikiu kraujodaros sistemai (hemolizė, aplazinė anemija, ūminė ir lėtinė leukemija, mielodisplazinis sindromas, limfoma, retais atvejais methemoglobinemija). Galimi centrinės nervų sistemos pakenkimai – demielinizacija, miopatijos bei inkstų kanalėlių pažeidimai, – vardijo gydytojas. – Ūmiai apsinuodijus įkvėpti nikelio garai gali sukelti gerklės skausmą ir užkimimą. Po odos kontakto galimas kontaktinis dermatitas, deginimas ir eritema, sunkiais atvejais – žaizdos. Prarijus nikelis sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą ir pilvo skausmus. Lėtinis apsinuodijimas nikeliu gali sukelti dermatitą, astmą ar eozinofilinį plaučių pakenkimą, pneumokoniozę. Ilgalaikis kontaktas su nikeliu gali sąlygoti nosies, gerklų ir plaučių vėžio atsiradimą.“

Tad jeigu ne aktyvistai, panašu, kad naujuosiuose loftuose apsigyvenusių žmonių sveikata galėjo nuosekliai silpti dėl pastatų grunte buvusių kenksmingų medžiagų.

Tikino, kad triukšmas nepelnytas

Projekto „Loft Town“ vadovė Rūta Rimkienė Seime dėkojo už didelį dėmesį, kuris tenka jos kuruojamam projektui, tačiau patikino, kad toks jis nėra reikalingas.

„Buvo kreiptasi į atsakingas institucijas, kurios išdavė leidimus. Atlikta begalė tyrimų, – kalbėjo R. Rimkienė. – Šiandien teritorija yra išvalyta, gautos ataskaitos. Išvežta tiek grunto, kiek buvo nustatyta. Turime daug dokumentų, pažymų, popierių, su visais jais galima susipažinti. Todėl teritorijos konversijoje iš pramoninės į gyvenamąją nėra jokio blogumo, kuris ir vėl bandomas kelti.“

Projekto interneto svetainėje rašoma, kad dar prieš pradedant projektuoti „Loft Town“ šioje teritorijoje buvo atlikti preliminarūs tyrimai siekiant nustatyti grunto, esamų pastatų konstrukcijų bei oro užterštumą.

„Atlikome net daugiau tyrimų, nei numatyta pagal teisės aktus, o gauti rezultatai parodė, jog ši teritorija, atsižvelgiant į buvusią gamyklos veiklą, yra viena iš švariausių tokio pobūdžio teritorijų sostinėje. Todėl ryžomės investuoti ir esame tikri, jog tiems, kurie norės įsikurti „Loft Town“, siūlome visais atžvilgiais kokybišką, ekologišką ir saugų naujos statybos būstą“, – sako R. Rimkienė.

Visuomenės sveikatos specialistai sureagavo tik po skundų

Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktorė Rolanda Lingienė paminėjo, kad „Loft Town“ situacija buvo kaip akmuo, pradėjęs ristis nuo kalno ir sukėlęs akmenų griūtį.

„Pradėjome gauti nemažai gyventojų skundų. Pagrindinė problema ta, kad Teritorijų planavimo įstatymas leidžia nekeičiant pastato paskirties įrengti iki 49 proc. gyvenamųjų patalpų. Pavyzdžiui, gamybinėse patalpose galima iki 49 proc. gyvenamųjų patalpų. Tuo metu visuomenės saugos teisės aktai nereglamentuoja tam tikrų ribinių užterštumo dydžių negyvenamosios paskirties patalpose, – kalbėjo Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktorė. – Kalbant apie šiuos loftus, leidimai išduoti buvo tada, kai statyba vyko arba galėjo vykti. Tik dėl skundo mes pamatėme, kad yra problema.“

Dabar minėtų teritorijų tvarkymo kontrolė pavesta regioniniams aplinkos apsaugos departamentams. Teisės aktai nenumato jokios sąsajos su visuomenės sveikatos specialistais. „Loft Town“ atveju visuomenės sveikatos specialistai informaciją apie galimą taršą gavo tik tada, kai jau buvo išduotas statybos leidimas ir statyba vyko.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas visuomenei ir Seimo nariams siūlė kuo labiau įsigilinti į problemą, mat ji gali gilėti dėl trūkstamų teisės aktų.

„Įsiklausius į šios konkrečios situacijos pavyzdį galima sakyti, kad visuomenė pagrįstai nerimauja. Negerai, kad pradėtos statybos, o normų pažeidimai pašalinti tik paskui“, – sakė A. Matulas.

Nebijojo apsigyventi su vaikais

„Vakarų Lietuvos medicina“ susisiekė su uostamiesčio loftų idėjininke, projekto „Loftai Klaipėdoje“ vadove Kristina Sudeikienė. Ji apgailestavo, kad buvusioje Klaipėdos mėsos kombinato teritorijoje, šalia Šilutės plento esančiame pastate pradėtas loftų projektas dabar yra sustabdytas, nes nesulaukia didelio susidomėjimo.

K. Sudeikienė prieš trejetą metų buvo nuvykusi pasižiūrėti loftų Vilniuje ir labai susižavėjo didelių erdvių idėja. Tuo metu loftų naujakuriai nekalbėjo apie jų rengiamo gyvenamojo būsto poveikį sveikatai. Pašnekovė prisiminė, kad buvusioje kuro aparatūros gamykloje įsikūrusi jauna šeima su vaiku, be to, moteris laukėsi antrosios atžalos.

„Tačiau mūsų projektas dar nepriėjo iki to etapo, kad darytume tyrimus ir tirtume, ar teritorijos gruntas ir pastato konstrukcijos gali turėti žalingą poveikį. Tyrėme tik konstrukcijų patvarumą ir pasirodė, kad jos keliskart tvirtesnės nei reikalaujama gyvenamųjų namų konstrukcijoms. Vis dėlto mūsų lofto būsimus naujakurius įspėjame, kad šios patalpos negalės gauti gyvenamųjų statuso – jos bus tik kaip dirbtuvės. Kai kuriuos žmones tai gąsdina, nes jie žino, kad tada reikės mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Apie tai, kad yra įstatymų spragų, pagal kurias galima vėliau keisti tų patalpų paskirtį, nebuvau girdėjusi“, – kalbėjo K. Sudeikienė.

Kad sąvoka „loftas“ nekeltų dviprasmybių

Sveikatos apsaugos ministerijai Seimo Sveikatos reikalų komitetas nusprendė siūlyti imtis griežtesnių visuomenės sveikatos saugos kontrolės priemonių, vykdant teritorijų planavimo ir statybų valstybinę priežiūrą loftuose, ir apie savivaldybių teritorijose padarytus teisė aktų pažeidimus, susijusius su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, informuoti savivaldybių institucijas ir gyventojus.

Taip pat nuspręsta Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) kartu su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis organizuoti visuomenės sveikatos stebėseną loftuose, vykdyti stebėsenos kontrolę ir teikti informaciją visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms. Tikimasi, kad SAM taip pat parengs Lietuvos higienos normą, reglamentuojančią pavojingų cheminių medžiagų didžiausius leidžiamus lygius pastatų konstrukcijose, ir informuos Seimo Sveikatos reikalų komitetą iki šių metų spalio.

Be to, atsižvelgus į Seimo narės Dangutės Mikutienės pastabą, siūloma rasti lietuvišką žodį pavadinimui „loftas“ ir jį apibrėžti teisės aktuose.

Zita Voitiulevičiūtė