Patricija Lukšytė: „Kiekvienas turi ant pečių galvą ir tegul galvoja ja“(2)

Mokausi Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijoje, man 17 m., domiuosi kompiuterine grafika, fotografija, sportuoju, daug laiko praleidžiu su draugais ir, aišku, esu sveiko gyvenimo būdo šalininkė.

 Seniau buvau tikrai blogas vaikas: ir girtą tėvai pagavę buvo, ir apsirūkiusią... Anksčiau valgiau viską, ką norėjau ir kas man atrodė skanu, dabar esu vegetarė, visiškai atsisakiau gyvulinės kilmės baltymų, vengiu daugelio  kenksmingų produktų ir toliau domiuosi, ką reikia daryti, kad būčiau tikrai sveika. Kuo daugiau domiuosi, kaip visa tai kenkia, tuo man pačiai nuoširdžiai šlykštu darosi tiek alkoholis, tiek cigaretės, tiek gyvulinės kilmės produktai. Dabar manęs nebedomina nei jokie klubai, nei gėrimai už kampo ir kebabų valgymai, jau geriau paminu dviratį, paskaitau knygą, apsilankau kokioje diskusijoje, paskaitoje.  

 Priežastys, kurios lėmė domėjimąsi sveiku gyvenimo būdu

 Gyvenimo būdas pradėjo keistis prieš porą metų ir dar vis keičiasi. Namuose pradėjau nebegauti įvairių seniau buvusių įprastų patiekalų. Iš pradžių kiek maištavau, bet kai pati pradėjau domėtis, kodėl negaunu valgyti vieno ar kito produkto, supratau, kad ne tik turiu pritarti tėvams, bet ir pati apie tai domėtis ir dalintis savo žiniomis su bendraamžiais. Supratau, kad kūnas yra ta vieta, kurioj aš praleisiu visą gyvenimą ir turiu juo rūpintis ypatingai.

 Mano draugui iš pradžių buvo keista, jis nelabai norėjo pritarti mūsų nuomonei, kad gyvulinės kilmės baltymas nėra gerai, tačiau dabar jau ginčų dėl to nekyla, nes argumentų turime daug, kodėl mūsų gyvenimo būdas yra teisingas. Jis pats nėra visiškas vegetaras, bet tikrai privengia tiek mėsos, tiek visų kitų nepalankių produktų. Ir, aišku, pritaria mano svajonėms, kad kai kartu gyvensime, būsime vegetarai.

 Mano beveik visos draugės stengiasi būti vegetarės ir domisi, daug klausinėja ir bando savo tėvus apšviesti. Aišku, pasitaiko ir tokių, kurie nepritaria mano įsitikinimus, bet aš į tai nekreipiu dėmesio. Kam įdomu, tas pasiklausia manęs, o kam ne, tai koks mano reikalas, tegul gyvena kaip nori, jei jiems gerai, man dar geriau. Tegul tik sveiki būna ir viskas, o kaip, tai jau čia jų reikalas. Man svarbiausia, kad man brangūs žmonės būtų sveiki ir laimingi.

 Pasikeitė švenčių tradicijos

 Švenčiame visiškai ne pagal tradicijas, pvz., per Velykas nevalgome jokių kiaušinių, o per Kūčias nedarome jokių 12 patiekalų... Tiesiog ir taip visa šeima yra tikinti, ir Dievas yra visur, ir tai yra svarbiausia, kad mes tikime juo nuoširdžiai, ir kad valgome jau geriau mažiau, bet sveikiau. Manau, kad Dievas visiškai ant mūsų nepyksta, o kaip tik džiaugiasi, kad  rūpinamės savo sveikata.

 Iš aplinkinių nesulaukiu jokių išskirtinių reakcijų, žmonės, kurie žino, kaip aš švenčiu šventes, yra man artimi, ir jie pritaria mano ir mano šeimos gyvenimo būdui, todėl jie tik

teigiamai tai vertina.    

Pasikeitė požiūris į tai, kas per pamokas dėstoma mokykloje

Pastaruosius dvejus metus aš ir mano šeima intensyviai gilinamės ir domimės sveiku gyvenimo būdu, bendraujam su maisto pramonininkais, farmacininkais, baltymų ir mitybos biochemikais. Džiugu nors tiek, kad ne visa akademinė visuomenė yra parsidavusi už pinigus.

 Neseniai chemijos mokytoja per pamoką dėstė, kokia naudinga yra mėsa. Man paprieštaravus pasiūlė parengti darbą apie mėsos kenksmingumą. Tą ir padariau, nurodydama autoritetingų mokslininkų išvadas apie tai, kad

toksinais, kurių yra mėsoje, minta vėžio ląstelės, kad gyvuliniai baltymai lemia alergines reakcijas, kalcio stoką ir osteoporozę, energijos stoką, kad per daug gyvūninės kilmės baltymų gali būti vaikų  hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo priežastis. Apskritai, reikėtų pastebėti, jog civilizacijos pranašumai, kurie buvo kuriami žmonijos labui, pradėjo naikinti pačią žmoniją. T. y. maisto pramonės ir farmacijos gigantų pagrindiniu tikslu tapo kuo didesnis kapitalas, bet ne pagalba žmonėms juos sveikai maitinant ar gydant. Ir šios dvi gigantinės pramonės be galo yra susijusios. Viena iš jų žmones nuodija savo maisto produkcija, o kita tariamai gydo, nuodydama cheminiais preparatais, darydama žmogų priklausomą nuo vaistų.

Jei norėtum išmokti groti pianinu, eitum pas mokytoją, kuris neturi pirštų?

 Manau, kad dalis šiuolaikinių gydytojų yra arba per mažai išprusę, arba remiasi senovės laikais, kai seniau žmonės valgydavo mėsą. Bet tai yra neteisinga, nes seniau nebuvo nei kompiuterių, nei mašinų, todėl remtis  senove yra beprasmiška. O dėl neišprusimo, tai gydytojai dėl to ir patys serga. Ką jau kalbėti apie kito žmogaus pagydymą, jei pats esi ligonis... Aš dažnai klausių žmonių, ar norėdamas išmokti groti pianinu eitų pas mokytoją, kuris neturi pirštų. Sako „ne“. O pas sergantį gydytoją gali eiti? Nesakau, kad visi gydytojai sergantys, bet tikrai mačiau ne vieną išpampusį, kuris tikrai neatrodo sveikas...

 Tapau laimingesnė ir linksmesnė

Pradėjus sveikai gyventi, man nukrito svoris, susitvarkė kraujas, atsirado daug daugiau energijos, ir svarbiausia, pati tapau daug laimingesnė ir linksmesnė, pagerėjo santykiai su artimaisiais, draugais, ir netgi žmonės, kurie mane anksčiau nervindavo, dabar visiškai manęs nebeveikia. O kada tai įvyko, negaliu pasakyti, viskas vyko palaipsniui...

 Dauguma lietuvių yra labai nedrąsūs ar susireikšminę žmonės, jiems svarbu, ką pasakys kiti. Tai, manau, turėtų mažiausiai rūpėti, kadangi tie kiti už tave gyvenimo nenugyvens. Man ne kartą teko girdėti, kaip stori žmonės kaltina genus, gydytojus, tėvus ir dar neaišku ką...  Visada lengviausia kąnors  dėl problemų apkaltinti, tačiau visa ko kaltininkai esame tik mes patys. Jei žmogus neturi noro keisti savo gyvenimo būdo, tai sunkiai ką jam išaiškinsi. Kiekvienas turi ant pečių galvą ir tegul galvoja ja, kas ieško, tas randa.

 sveikuoliai.lt