Pavasario saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti

Po permainingų pavasario orų mėgaudamiesi pasiilgta saule, žmonės dažnai daro vieną klaidą – nepasirūpina odos apsauga nuo kenksmingų ultravioletinių (UV) spindulių. Net jei diena debesuota ar atrodo, kad saulė nepakankamai kaitri, neapsaugota oda vis tiek gali nudegti, joje gali būti suaktyvinami pavojingi procesai.

Reklama

Pasak vaistininkės Lauros Vanagaitės, net ir debesuotomis dienomis apie 80 procentų UV saulės spindulių gali prasiskverbti per odą. Toks poveikis gali būti žalingas ne tik tuo, kad sukelia odos nudegimus ar matomus senėjimo požymius, tokius kaip raukšlės ir hiperpigmentacija, bet ir gali paskatinti odos vėžio išsivystymą.

„Net ir pusvalandis saulės atokaitoje be apsauginio kremo nuo saulės gali sukelti odos nudegimus, ypač jei oda jautresnė, šviesesnė. Šį pavasarį vaistinėje jau teko sulaukti pacientų, kurie stipriai nudegė veidą pirmojoje pavasarinėje saulėje, nes nebuvo pasitepę specialiais kremais. Be apsaugos nuo saulės jokiu būdu nevertėtų palikti vaikų odos. Taip pat nemažai gyventojų turi kuperozinę odą, kuri yra plona, jautri, dažnai dehidratuota ir labai reaguojanti į aplinkos faktorius – vėją, saulę, todėl ją būtina dar labiau saugoti“, – pranešime žiniasklaidai informuoja L. Vanagaitė.

Tepamos ar purškiamos priemonės?

Vaistininkė aiškina, kad UV saulės spindulius, kurie kenkia odai, sudaro UVB ir UVA tipų spinduliai. UVB spinduliai lemia, kad oda įdega saulėje, o odos nesaugant, atlieka didžiausią vaidmenį sukeliant odos vėžį. UVA spinduliai prasiskverbia giliau į odą ir dalyvauja priešlaikiniuose odos senėjimo pokyčiuose, tokiuose kaip raukšlių susidarymas, odos pigmentacija. Dažniausiai įprastinės priemonės su apsaugos nuo saulės faktoriumi (SPF) blokuoja abiejų tipų spindulius, tačiau UVB spindulius kiek geriau nei UVA.

„Prekybos vietose galima rasti kremų, pienelių bei kitų priemonių su įvairiu SPF – nuo 5 iki 50 ar dar didesniu, tačiau mes rekomenduojame visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar odos spalvos, naudoti SPF 30 arba didesnį. Nors atrodo, kad kuo didesnis skaičius, tuo didesnė apsauga, bet iš tikrųjų skirtumas labai mažas. Pavyzdžiui, SPF 30 blokuoja 97 proc. saulės spindulių, o SPF 50 – 98 proc. Bet kuo didesnis SPF, tuo ilgiau galite išbūti saulėje nenudegę. Jeigu jūsų oda dažniausiai įdega jau po 10 minučių, tai, pavyzdžiui, naudojant SPF 15 apsaugos nuo saulės priemones, galėtumėte saulėje išbūti 15 kartų ilgiau – apie 150 minučių“, – aiškina L. Vanagaitė.

Ji teigia vaistinėje dažnai sulaukianti pacientų klausimų, susijusių su SPF apsauga. Vienas dažniausių – kokios formos priemonės efektyviausios: purškiamos, dulksna, losjonas ar kremas. Iš esmės nėra jokio skirtumo, reikėtų rinktis tą formą, kurią patogiausia naudoti, nes visose jose gali būti skirtingi SPF.

Neretai teiraujamasi ir to, kuo skiriasi vaikiškos apsaugos priemonės nuo suaugusiųjų ir ar, pavyzdžiui, vaikui nupirktą priemonę gali naudoti visa šeima. Anot L. Vanagaitės, priemonės su apsauga nuo saulės, skirtos suaugusiems bei vaikams, praktiškai nesiskiria, tiesiog vaikiškų kremų ingredientai mažiau dirgina odą, juose paprastai nėra cheminių blokatorių, kurie sugeria saulės spindulius, blizgučių ir kvapiklių.

„Drąsiai galite rinktis priemonę, kuri yra tinkama naudoti visai šeimai. Svarbiausia, visada perskaityti etiketes ir laikytis jose nurodytų naudojimo rekomendacijų. Kartais pasitaiko, kad kažkuriam iš šeimos narių netinka ar nepatinka naudojamos priemonės tekstūra ar kvapas, o gal kažkas turi labai specifinių poreikių – tuomet galima rinktis atskiras priemones“, – sako ji.

Sudėtis – ne paskutinėje vietoje

Visas priemones nuo saulės galima suskirstyti į dvi grupes – su cheminiais ir mineraliniais filtrais. Pirmosios grupės kremuose esančios cheminės medžiagos prasiskverbia į odą ir ten neutralizuoja kenksmingą saulės spindulių poveikį. Šios priemonės lengvai susigeria ir nepalieka ant odos balkšvų dėmių, tačiau silpnai apsaugo nuo UVA spindulių ir nelabai tinka vaikams, nes jų oda gali jautriau reaguoti į sudėtyje esančias chemines medžiagas.

Tuo tarpu mineralinių kremų nuo saulės sudėtyje yra cinko arba titano oksido, kuris tiesiog atspindi abiejų tipų žalingus saulės spindulius.

„Priemonių nuo saulės sudėtis yra tokia pat svarbi kaip ir SPF. Reikėtų rinktis produktus, kuriuose nėra oksibenzono – junginio, susijusio su hormonų sutrikimu ir neigiamu poveikiu ląstelėms, galinčiu sukelti odos vėžį. Prieš perkant bet kokią odos priežiūros priemonę, turite žinoti savo odos tipą. Jeigu oda yra linkusi į spuogus, riebi, rinkitės nekomedogeninę priemonę, kuri nekemša porų. Jeigu turite sausą odą, ieškokite drėkinamųjų kremų nuo saulės. Jautriai odai idealiai tinka mineralinės kilmės kremai su jau minėtu cinko ar titano dioksidu“, – vardija L. Vanagaitė.

Priemonę nuo saulės svarbu naudoti tinkamai: tepti visas atviras kūno vietas, įskaitant ausis, lūpas ir kaklą, nenaudoti pasibaigus galiojimo laikui, stengtis nemaišyti su kitais veido priežiūros ar kosmetikos produktais.

„SPF apsaugos maišymas su kitais produktais gali sumažinti jo veiksmingumą dėl galimų cheminių reakcijų. Kad apsauga nuo saulės būtų efektyviausia, priemonę su SPF tepkite ant švarios sausos odos prieš kitas odos priežiūros ar makiažo priemones. Išimtis taikoma vitamino C serumams ar kitiems produktams, kuriuos reikia tepti ant odos prieš kremą nuo saulės ir palaukti, kol gerai įsigers“, – pataria pašnekovė.