Pavasario vėjai po šiltos žiemos atpučia naujas sveikatos bėdas

Pavasaris – naujas etapas, atgimusi gamta ir vis vasarėjantys orai. Tačiau kartu su šiuo įstabiu metų laiku atkeliauja ir naujos sveikatos problemos. „Šį pavasarį ypač daug peršalusių, susiduriama su nauja tendencija – vitamino D poreikiu ir neįprastai anksti suaktyvėjusiomis ir pavojingomis erkėmis“, - šio pavasario didžiausias negandas portalui VLMEDICINA.LT atskleidžia Kauno UAB Rasos klinikos vidaus ligų gydytoja Rasa Borisovienė. Pakalbinome ją.

Reklama

Kokios yra pagrindinės klaidos pavasarį? Ar daug peršalusių šiuo metu?

Žmonės šiuo metų laiku išties serga, o tai skatina permainingi orai. Saulutė dieną stipriai šildo, vėjas pučia, o mūsų imunitetai po žiemos nusilpę, negavę saulės, reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl „išsirengusieji“ dažnai peršąla. Be to, siautėja įvairūs pavasariniai virusai, kurie susirgimo galimybę padidina keletą kartų.

Kaip reikėtų tinkamai apsirengti pavasarį, norint nesušalti, tačiau ir nesukaisti?                     

Rūbai turėtų būti iš natūralaus pluošto, kad šie, kitaip nei sintetiniai pluoštai, praleistų prakaitą. Taip pat patartina rengtis „svogūno principu“, o tai reiškia sluoksniuotai, nenusimesti striukės, kai tik sukaistate, ir nelikti lauke tik su sintetiniu megztuku. Rekomenduojama saugoti kaklus, užsirišti šalikėlius ir tikrai nebūtina dėvėti žiemai įprastų vilnonių šalikų. Pavasariui puikiai tinka lengvesnių natūralių pluoštų audiniai, pavyzdžiui, medvilnė.

Ko reikėtų saugotis pavasarį?

Reikėtų saugotis suaktyvėjusių virusų dažnai plaunant rankas, neinant į viešas vietas, kuriose yra sergančiųjų. Labai svarbu, kad sirguliuojantys patys neitų į kolektyvines vietas, kadangi tokiu būdu gali dar labiau pakenkti ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Nuostata, kad pavasarį sloguoti ar kosėti yra normalu ir tokia būsena nepavojinga, klaidinga. Peršalimas žiemą ar peršalimas pavasarį yra toks pats pavojingas ir rimtas, todėl būtina tausoti savo sveikatą ir tinkamai gydytis, neiti į darbą, mokyklą ar kitas susibūrimų vietas, o išgulėti visą ligos laikotarpį.

Kaip vertinate šį pavasarį? Ar yra kokių nors pakitimų, kuriuos matote savo praktikoje?

Šį pavasarį ryškėja tendencija, kad žmonėms trūksta vitamino D. Taip, po kiekvienos žiemos susiduriame su šio vitamino trūkumu, kadangi šiuo metų laiku šalta, tamsu, trūksta saulėtų dienų. Tačiau šiemet vitamino D trūkumą ir norą juo praturtinti savo organizmą pavadinčiau mada. Juk mūsų senoliai visą laiką prisitaikydavo prie gamtos sąlygų, atėjus šiltiems orams būdami gryname ore ir šildydamiesi saulėje natūraliai atkurdavo vitamino D trūkumą organizme.

Kita vertus, mūsų gyvenimo ritmas dabar išties kitoks, nei kadaise – mes daug dirbame, esame pavargę, be nuotaikos, mažai laiko praleidžiame gamtoje. Dėl šių priežasčių laboratorijose atliekami vitamino D kiekio organizme tyrimai parodo, kad po šaltojo metų laiko beveik nėra tokių, kurių vitamino D kiekis organizme būtų pakankamas. Kokia forma vartoti šį vitaminą, pasirenka patys pacientai, tačiau praktika rodo, kad dažniau renkamasi gerti vitaminus nei leistis švirkštu.

Ar šilta žiema ir ankstyvas pavasaris turi įtakos pacientų sveikatai?

Žinoma, jau minėti virusai kur kas aktyvesni po palyginti išties šiltos žiemos, bet dar vienas svarbus momentas – jau dabar suaktyvėjusios erkės. Pasitaiko vis daugiau pacientų, kuriems įsisiurbė erkės, o tai tokį ankstyvą pavasarį nėra įprasta. Nešalta žiema ir per anksti atšilę orai skatina jų suaktyvėjimą, tad ne tik pavasarį, o ypač artėjančią vasarą reikia saugotis erkių.

Skiepytis nuo erkinio encefalito reikėjo jau maždaug prieš mėnesį, daug kas dar nespėjo to padaryti, tačiau aš rekomenduočiau suskubti ryžtis šiai procedūrai, ir ypač tiems, kurie daug laiko praleidžia gamtoje. Pasiskiepiję vasarą būtumėte kur kas saugesni.

Pavasarį dažnai nusilpsta imunitetas. Ar tai mitas? Jei tai tiesa, kokiais natūraliais būdais stiprinti organizmą?

Tai tikrai nėra mitas, pavasarį organizmai išties nusilpsta. Na, o nusilpusio organizmo paslaptis labai paprasta – žiemą mes valgome mažiau vaisių, daržovių, kadangi Lietuvos žiemomis paprasčiausiai ne visada galime jų gauti. Be šių produktų gauname nepakankamą kiekį vitaminų ir mineralų. Taip, galime vartoti įvairius maisto papildus, tačiau natūralių produktų teikiamų naudingųjų medžiagų maisto papildai neatstoja.

Be to, kaip jau minėjau, žiemą trūksta ne tik vitaminų ir mineralų, tačiau ir saulės šviesos, šilumos bei geros nuotaikos, o nuotaika – išskirtinai svarbus faktorius mūsų imuninei sistemai stiprinti. Taip pat verta pažymėti, kad žiemą esame mažiau fiziškai aktyvūs, dėl slidžių kelių rečiau važinėjame dviračiais, rečiau bėgiojame, todėl pavasarį mums stinga energijos.

Organizmą labiausiai stiprina visavertė sveika gyvensena: sportas, sveika mityba, buvimas gryname ore ir streso valdymas.

Ypač imuninę sistemą ardo alkoholio vartojimas ir rūkymas, tad norint saugoti save ir aplinkinius reikia mesti žalingus įpročius, o pavasaris tam - labai tinkamas periodas.

Koks buvo praėjęs šaltasis metų sezonas? Ar gripas siautė stipriau, nei įprasta?

Nors žiema buvo pakankamai šilta, tačiau gripas siautė netgi silpniau nei praėjusiais metais. Prognozuojama, kad gripas dar ateis, kadangi jau dabar siautėja panašios kilmės virusai. Sakoma, kad prieš žiemą ir vasarą bei šių sezonų būna apie 70 rūšių įvairiausių virusų. Gripas – ne išimtis.

Galbūt pasitaikydavo kokių nors specifinių komplikacijų? Kokios dažniausios gripo komplikacijos?

Paprasčiausios gripo komplikacijos – bronchitas, sinusitas, kvėpavimo takų pūlingi uždegimai, kurie išties pasitaiko. Pačios rimčiausios komplikacijos yra miokarditas, širdies raumens uždegimas, staigi mirtis dėl kvėpavimo ar inkstų funkcijos nepakankamumo. Po miokardito paciento laukia vienintelė išeitis – širdies persodinimas. Per savo 20–ies metų praktiką esu mačiusi tik vieną miokarditą, tačiau lengvos formos. Gripo vakcinos ir saugo būtent nuo tokių sunkių komplikacijų.

Viskas priklauso nuo žmogaus imuniteto, jei jis stiprus – gal ir galima žaisti loteriją su gamta, bet jei ne – pasekmės gali būti labai rimtos. Tad skiepytis ar ne yra kiekvieno žmogaus apsisprendimas.

Galbūt savo praktikoje pastebėjote kokių nors naujų ligų antplūdį?

Taip, kardiovaskulinių ligų tikrai daugėja. Žmonės nutukę, mažai juda, daugėja hipertonijos, cukrinio diabeto atvejų. Taip yra dėl mūsų civilizacijos, nesveikos gyvensenos, per mažo fizinio aktyvumo ir pernelyg nesveikos mitybos.

Kaip Jūs pati saugotės ligų? Ar skiepijatės?

Aš skiepijuosi, kai tik turiu galimybę stengiuosi sportuoti. Žinoma, dėl laiko stokos ir gyvenimo ritmo ne visada pavyksta sportui skirti tiek laiko, kiek norėčiau. Taip pat laikausi sveikos gyvensenos principų: sveikai maitinuosi, nevartoju alkoholio, nerūkau.

Mityba – vienas svarbiausių sveikos gyvensenos aspektų. Dabar sakoma, kad visa mityba turi būti grindžiama vandens vartojimu, tai reiškia, kad per dieną rekomenduojama išgerti 3 litrus vandens. Patartina vartoti vaisius, daržoves, grūdinių kultūrų produktus, valgyti kuo mažiau saldumynų, augalinės kilmės riebalų, mėsos. Vengti chemikalais apdorotų maisto produktų ir rinktis tik sveikus. Mano nuomone, maistas turi būti paprastas ir kuo natūralesnis.

Dažnai klausiu pacientų, perkopusių net devintą dešimtį, kokia yra jų sveikatos ir grožio paslaptis, ką jie valgo. Pagrindinis atsakymas ir ilgaamžiškumo receptas – maisto gaminimas namuose. Vyresni žmonės neperka pusfabrikačių, maisto vakuuminėse pakuotėse, nevartoja rūkytų gaminių. Jų maisto pagrindas yra paprastumas.