Pavojingiausios gyvatės nuodai – skausmui malšinti

Mokslininkai skelbia atradę raktą nuo skausmo – gyvatę su didžiausiomis nuodų liaukomis, – rašo bbc.com

Medicina vis dažniau prisimena praeityje naudotas gydymo priemones. Gyvūnų ar augalų nuodai – vienas iš tokių metodų, žinomų šimtmečiais. Ypatingo dėmesio pastaruoju metu sulaukė gyvačių išskiriamos nuodingosios medžiagos. Dviejų metrų ilgio ilgaliaukė mėlynoji koralinė gyvatė, vadinama visų kobrų karaliene, nusipelno ir žudikų žudikės vardo. Ši gyvatė, paplitusi Pietryčių Azijoje, sugeba akies mirksniu suparalyžiuoti auką.

Naujas tyrimas, publikuotas žurnale „Toxin“, padėjo atskleisti, kad žmogaus organizme egzistuoja receptoriai, dėl kurių šios gyvatės nuodai galėtų tapti puikiu skausmo gydymo metodu.

„Daugelis gyvačių turi lėtai veikiančius nuodus, kurie yra tarsi stiprūs raminamieji. Jie sukelia mieguistumą, lėtina reakciją ir po truputį slopina, kol galiausiai pražudo. Ilgaliaukės mėlynosios koralinės gyvatės nuodai suveikia iškart, matyt, tokie jau gamtos dėsniai: ši gyvatė įprastai medžioja pavojingus gyvūnus, kurie, jei tik spėtų, apsigintų nuo užpuolimo“, – komentavo tyrėjas B.Fry iš Kvinslando universiteto (The University of Queensland).

„Moliuskai ir skorpionai – keletas bestuburių, kurių nuodai taip pat buvo tirti medicinos tikslais. Vis dėlto gyvatės, kaip stuburiniai gyvūnai, savo išsivystymu yra „arčiau žmogaus“, todėl tikėtina, kad iš jų nuodų pagaminti vaistai būtų veiksmingesni žmogui. Nuodai paveikia ląstelių natrio kanalus, kurie yra svarbūs skausmo jutimui“, – aiškino mokslininkai.

Minėtos gyvatės nuodų liaukos užima ketvirtadalį jos ilgio – didesnių pasaulyje surasti nė neįmanoma. Kitas išskirtinumas – taip veikiančių nuodų daugiau neturi jokia kita gyvūnų rūšis. Blogiausia, kad šios gyvatės tapo labai retos: daugiau nei 80 proc. jų natūralių buveinių buvo sunaikinta, pavyzdžiui, kad būtų įkurta daugiau palmių plantacijų.

Taigi dabar mokslininkų komanda tiria šiai gyvatei artimas rūšis, tikėdamiesi aptikti alternatyvų medicinai galinčių pasitarnauti medžiagų šaltinį.

„Yra sakančių, kad vienintelė gera gyvatė – negyva gyvatė, tačiau mes stengiamės įrodyti priešingai“, – apibendrino tyrėjai.