Pažangus vėžinių susirgimų gydymas dalelių terapija – Baltijos regiono ateitis?

Pasaulyje vis daugėjant vėžio susirgimo atvejų, dalelių terapijos, kaip alternatyvos įprastai radioterapijai, centrų poreikis taip pat auga. Baltijos regionas – vienas iš nedaugelio Europoje, neturintis šios pažangios technologijos. Tačiau, bendradarbiaudamos su Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN), trys Baltijos šalys siekia ambicingo, nors tikėtina dar tolimo tikslo – įkurti Pažangų dalelių terapijos centrą Baltijos šalyse, kuriame pacientų gydymui būtų naudojamas šiuo metu CERN kuriamas helio (4He) jonų sinchrotronas.

2018 m. žymėjo ne tik Lietuvos prisijungimą prie CERN asocijuotosios narės teisėmis, bet ir CERN Baltijos grupės (angl. CERN Baltic Group (CBG)), vienijančios Lietuvą, Latviją ir Estiją, pradžią. Šios grupės, jungiančios 14 mokslo ir tyrimų institucijų, tikslas nuo pat pradžių buvo vystyti aukštųjų energijų fizikos ir greitintuvų technologijų sritį Baltijos regione bendradarbiaujant kartu su CERN.

Vienas iš ambicingiausių tikslų – Baltijos regione įsteigti vieną moderniausių dalelių terapijos centrų Europoje.

„Įkūrėme CERN Baltijos šalių grupę siekdami su CERN kalbėti kaip vienas didelis vienetas“, – atidarydamas Kauno technologijos universiteto (KTU) Santakos slėnyje vykusį CBG susitikimą su partneriais ir Lietuvos valdžios institucijų atstovais sakė profesorius Toms Torims, Rygos technikos universiteto (RTU) profesorius ir CERN Baltijos grupės narys.

Šansas, kurio negalime praleisti

Jo teigimu, moksle įprasta konkuruoti tarpusavyje: tarp šalių, tarp mokslo institucijų, netgi tarp to paties universiteto padalinių.

„Tačiau mes, tarptautiniu lygmeniu, esame per maži, jog būtume girdimi kalbėdami po vieną, tad ši grupė yra skirta siekti bendrų tikslų kartu. Vienas jų – būtent ir yra dalelių terapijos centras mūsų regione“, – teigė profesorius T. Torims.

Rugsėjo 23 dieną vykusiame partnerių susitikime Kaune CERN Baltijos grupės atstovai iš KTU ir RTU pristatė potencialią dalelių terapijos centro regione koncepciją. Tarp atstovų iš įvairių Lietuvos mokslo ir gydymo institucijų: KTU, Vilniaus universiteto, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto, Nacionalinio vėžio instituto, taip pat atstovų iš CERN, Lietuvos Respublikos ministerijų bei Lietuvos ekonomikos ir inovacijų agentūros vyravo vieninga nuomonė – tai šansas mūsų regionui, kurio negalima praleisti. Vis dėlto kartu tai ir iššūkis, keliantis daug klausimų dėl regiono galimybių jį įgyvendinti.

Evoliucija vėžio gydyme

Radioterapija – vienas dažniausių vėžio gydymo būdų, tinkamas daugeliui vėžio formų. Vis dėlto šios terapijos metu naudojami gama ir rentgeno spinduliai veikia ne tik vėžio naviką, bet ir sveikas ląsteles. Norint tikslesnio, efektyvesnio ir mažiau aplinkinius audinius pažeidžiančio sprendimo reikalingi didesnės energijos spinduliai, kuriuos šiuo metu gali pasiūlyti dalelių terapija.

Dalelių fizikoje žinomas terminas Brego smailė (angl. Bragg peak) būtent ir yra dalelių terapijos pranašumo prieš radioterapiją priežastis. Krūvį turinčios dalelės, pavyzdžiui, šiuo metu dalelių terapijoje naudojami protonų ar anglies jonai, prasiskverbę pro audinius, didžiąją dalį energijos atiduoda tam tikrame, žinomame audinių gylyje. Būtent ši dalelių savybė leidžia maksimaliai sukoncentruoti jų turimą energiją į naviką ir taip, skirtingai nuo radioterapijos, apsaugoti aplinkinius audinius nuo nepageidaujamos spindulių dozės.

Europoje tokių centrų, taikančių dalelių terapiją, jau skaičiuojama per 30. Deja, Baltijos šalys – vienas iš dviejų Europos regionų, neturinčių šios pažangios technologijos.

„Tiesa, kad mes turime vienus moderniausių radioterapijos įrenginių, tačiau dalelių terapija yra tolesnis žingsnis vėžio gydyme. Ji nepakeis radioterapijos, tačiau išplės jos galimybes. Kai auglys yra šalia itin svarbių organų, pavyzdžiui, galvos ar kaklo srityje, taip pat pediatrijoje ar gydant atsinaujinančius vėžio atvejus – tai bene optimaliausias gydymo būdas“, – aiškino Rygos technikos universiteto tyrėjas ir Baltijos dalelių terapijos centro darbo grupės narys Kristaps Palskis.

Naujausia CERN plėtojama technologija – helio jonų sinchrotronas – būtent ir galėtų atsidurti Baltijos dalelių terapijos centre. Pasak K. Palskio, tai optimalus pasirinkimas mūsų regionui, kadangi helio jonų terapija yra tikslesnė nei protonų, tačiau žymiai pigesnė nei anglies. Be to, šis sinchrotronas galėtų būti pritaikytas ne tik gydymui, bet ir branduolinės medicinos bei moksliniams tyrimams, pradedant radioizotopų gamyba, baigiant protonų ar, ilgalaikėje perspektyvoje, helio jonų terapija.

„Helio jonai – tai dalelių terapijos ateitis, – teigė prof. T. Torims. – Ir mes galėtume būti pirmieji ją įgyvendinę.“

Galimybė tapti mažuoju CERN

Nors didelę šio centro dalį sudarytų klinikinė praktika ir dalelių terapija, mokslininkai akcentuoja – tai pirmiausia būtų tyrimų centras.

Pasak CERN Baltijos šalių grupės vadovės, KTU docentės dr. Brigitos Abakevičienės, galimybė Baltijos regione turėti nekomercinį aukščiausio lygio dalelių sinchrotroną, sukurtą pagal CERN technologiją, leistų ne tik tiesiogiai prisidėti prie kritinės reikšmės tyrimų sričių plėtros mūsų regione, tačiau ir didinti šių sričių studijų bei karjeros patrauklumą.

„Viena iš mūsų grupės pagrindinių uždavinių – sukurti tarptautinę, daugiadisciplinę magistrantūros studijų programą aukštųjų energijų fizikos ir greitintuvų technologijų srityse. Mes, universitetai, auginame ateities mokslininkų kartą ir turime sutarti ne tik kaip rengti specialistus ateities prioritetinėms sritims, tačiau taip pat kaip sukurti jiems darbo vietas mūsų regione,“ – teigė KTU mokslininkė dr. B. Abakevičienė.

RTU profesorius T. Torims antrino, jog CERN technologija mūsų regione atvertų dar daugiau galimybių tiesiogiai bendradarbiauti ir su pačiu CERN. Su šiuo pažangiu dalelių greitintuvu centro tyrimų laukas galėtų aprėpti tiek klinikinius tyrimus, būtinus naujų gydymo metodų plėtrai, tiek ir tiesiogiai su onkologinių ligų gydymu nesusijusias sritis: radiacinę chemiją, dalelių fiziką, greitintuvų fiziką ir kt. Tai, pasak mokslininko, ne tik stiprintų regiono mokslinį pranašumą, tačiau taip pat galėtų prisidėti prie regiono ekonomikos augimo.

„Kalbame apie regiono konkurencingumą mokslo rinkoje, apie galimybę ne tik savo mokslininkams pasiūlyti tai, kas geriausia, ne tik išvengti „protų nutekėjimo“, tačiau pritraukti talentų ir iš kitų regionų,“ – svarstė prof. T. Torims.

Visgi, Baltijos dalelių terapijos centras, sėkmės atveju, visu pajėgumu galėtų veikti tik po 15-20 metų. Tačiau pirmieji tyrimai, pasak K. Palskio, galėtų būti vykdomi jau po maždaug aštuonerių metų: iš pradžių atliekant tyrimus su radioizotopais, tuomet pereinant prie protonų terapijos, o ilguoju laikotarpiu – helio. Visgi, visos šios galimybės, pabrėžė CBG atstovai, kol kas yra tik ambicingas tikslas, kurio įgyvendinimo galimybes bei naudą tiek pačiam regionui, tiek CERN reikia įrodyti atlikus išsamią galimybių studiją (angl. Feasibility study).

Dar daug atvirų klausimų

Prieš dvejus metus prasidėjus pirmosioms diskusijoms apie galimybes kurti šį centrą Baltijos regione, vienas pagrindinių klausimų, pasak darbo grupės atstovų, buvo susijęs su klinikinės centro funkcijos mūsų regione paklausa.

2020 m. trijose Baltijos šalyse maždaug trečdalis sergančiųjų buvo gydomi pasitelkiant radioterapiją, tad, remiantis užsienio šalių statistika ir preliminariais skaičiavimais, dalelių terapija Baltijos regione kasmet galėtų būti suteikta nuo nuo 200 iki 2 tūkst. pacientų.

„Šie skaičiai koreliuoja su užsienio šalių patirtimi. Vidutiniškai dalelių terapijos centruose Europoje ši terapija per metus suteikiama 223 suaugusiems ir 150 vaikų. Tad labai preliminariais skaičiavimais, rodos, galime galvoti apie tokio centro potencialą ir mūsų regione“, – teigė K. Palskis.

Visgi darbo grupės atstovai pabrėžė, kad tikslesni duomenys galėtų paaiškėti tik atlikus išsamią galimybių studiją. Ja būtų siekiama įvertinti mūsų regiono klinikines, ekonomines ir technologines galimybes įgyvendinti bei eksploatuoti šį projektą, o taip pat pasiūlyti tinkamiausią miestą šio centro įkūrimui.

Kol kas potencialūs kandidatai yra du didieji Lietuvos ir Estijos miestai: Vilnius, Kaunas, Talinas ir Tartu, o taip pat Latvijos sostinė Ryga. Esant palankioms sąlygoms, šis išsamus tyrimas galėtų prasidėti jau kitąmet, ir truktų dvejus metus.

„Gali pasirodyti, kad procesas vyksta lėtai, kad užtruksime daug laiko, tačiau turėdami tokio masto projektą, turime viską iš anksto apgalvoti ir rasti atsakymus į visus klausimus. Šie atsakymai nebūtų galutinis sprendimas statyti centrą. Visgi mūsų išvados taptų pagrindiniais kriterijais sprendimų priėmėjams: pradedant nuo to, ar apskritai galime sau leisti įgyvendinti šį projektą ir, jeigu negalime ekonominiu požiūriu, kokios galėtų būti alternatyvos. Galbūt atsisakant tam tikrų centro funkcijų, tačiau vis tiek atnešant naudos Baltijos regionui“, – svarstė K. Palskis.

Tolesnės diskusijos dėl galimybių studijos projekto įgyvendinimo vyks spalio 17-18 d. kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime Taline.