Pelenės sindromas, arba Slaugos fronte nieko naujo (15)

Lietuva nevertina daugelio skirtingose viešojo sektoriaus srityse dirbančių savo specialistų, bet slaugytojo darbas mūsų šalyje nuvertintas ypač. Tai neteisinga slaugytojų atžvilgiu ir mažų mažiausiai keista – juk visų mūsų sveikata ištikus rimtesnei bėdai priklauso ne tik nuo gydytojo kompetencijos, bet ir slaugytojo profesionalumo ir motyvacijos. Be menkų, atliekamam darbui neadekvačių atlyginimų, neišspręsta ir slaugytojų darbo krūvio reglamentavimo problema, slauga mūsų šalyje nėra įsitvirtinusi kaip ori, autonomiška profesija.

Reklama

Pelenės sindromas

Karališkosios Kornvalio ligoninės (Jungtinė Karalystė)  Kardiologijos klinikos vadovas dr. Audrius Šimaitis gilumines slaugos mūsų šalyje problemas vadina Pelenės sindromu. „Pelenės sindromas pasireiškia pernelyg dideliu savęs nuvertinimu – jis būdingas daugeliui mūsų šalies slaugytojų. Šį sindromą dar labiau stiprina gydytojų, administratorių įprotis į slaugytojas žvelgti ir su jomis bendrauti iš savotiškos stipriojo, valdovo pozicijos. Taigi turime abipusę problemą, kurią galima spręsti tik nuosekliomis, kompleksinėmis priemonėmis. Tai – ilgas kelias, kuriuo pasukus reikia geros programos, kantrybės ir, svarbiausia, – sveikatos pareigūnų valios ir noro. Tai galėtų tapti labai svarbia valstybės investicija į mūsų sveikatos apsaugą ateičiai“, – kalbėjo dr. A. Šimaitis.

Įsisenėjusios bėdos nesprendžiamos

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto plėtros koordinatorė, Klaipėdos miesto savivaldybės Asmens sveikatos priežiūros komisijos pirmininkė doc. dr. Natalja Istomina sako, kad slaugytojų skaičius Lietuvoje nėra labai mažas – Europos Sąjungoje esama šalių, kurioje situacija daug prastesnė. „Suomijoje vienam tūkst. gyventojų tenka daugiau kaip 9 slaugytojai, Lietuvoje – 7,4, Ispanijoje – 5,7, Kipre – 4,7. Šis skaičius tikrai nėra tragiškas. Tačiau svarbu tai, kad slaugytojai mūsų šalyje vis dar atlieka tuos darbus, kurie neturėtų būti slaugytojų darbo sritis – pavyzdžiui, maisto gaminimas ir patiekimas. Slaugytojų darbo krūviai vis dar nėra tinkamai reglamentuoti, ir tai dar viena priežastis, dėl kurios slaugytojų darbo krūviai daugelyje gydymo įstaigų būna ypač dideli“, – pasakojo doc. dr. N. Istomina.

Pašnekovės teigimu, praeitais metais Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino slaugytojų darbo krūvio nustatymo metodiką, bet jos efektyvumas abejotinas. „Darbdaviui palikta labai daug autonomijos, nustatyti vienam slaugytojui tenkančių pacientų skaičiai yra tik rekomenduojamo pobūdžio, todėl tik darbdavys sprendžia, paisyti šių rekomendacijų, ar ne. Taigi reglamentas iš esmės nieko nepakeitė. Labai liūdna, bet esama ligoninių, kurios tuo naudojasi ir taupo būtent slaugytojų sąskaita. Viena vertus, tai suprantama, nes trūksta gydytojų specialistų, bet iš kitos pusės žvelgiant, slaugytojai lieka paskutinėje vietoje, nors jie ligoninėje būtini nei kiek ne mažiau negu gydytojai“, – kalbėjo slaugos ekspertė.

Pasak dr. A. Šimaičio, reglamentas, kuriame nurodomas tik rekomenduojamas didžiausias pacientų skaičius vienam slaugytojui, – mažai ko vertas. „Rekomenduotinas – vadinasi, nėra būtinas. Aš siūlyčiau nurodyti ne rekomenduotinus, o privalomus pacientų skaičius vienam slaugytojui, kurių nebūtų galima viršyti“,  – sakė Jungtinėje Karalystėje dirbantis gydytojas.

Anot doc. dr. N. Istominos, būtent didelė autonomija yra viena priežasčių, kodėl sveikatos priežiūros sistemoje esama disbalanso – slaugytojų darbo krūviai ir kitos sąlygos skirtingose gydymo įstaigose gali labai skirtis. Tačiau, kaip ir galima numanyti, didžiausia slaugytojų problema pašnekovė įvardino dirbamam darbui neadekvačius slaugytojų atlyginimus: pavyzdžiui, Suomijoje slaugytoja uždirba vidutiniškai 2,3 tūkst. eurų, Ispanijoje – apie 2 tūkst. eurų, o Lietuvoje, neatskaičius mokesčių – 500 eurų. „Taigi atlyginimai kelis kartus mažesni, o krūviai kai kuriais atvejais būna didesni negu toje pačioje Suomijoje“, – pasakojo ji.

Lietuvoje daugiau taupyti slaugos sąskaita nebegalima

Dr. A. Šimaičio teigimu, tiek slaugytojų skaičiaus, tiek jų darbo krūvio problema artimiausiu metu gali tik aštrėti, ir tai lemia objektyvios priežastys. Pašnekovo teigimu, pasaulinėje ekonomikoje vis dar siaučia finansinė krizė, todėl BVP augimas daugumoje šalių bus labai vangus. Tai aiškus signalas, kad sveikatos apsaugai daugiau lėšų nebus skiriama.

„Ligoninės susidurs ir jau susiduria su lėšų taupymo politika. Iš patirties žinau, kad ligoninių administratoriai, norėdami sutaupyti, dažniausiai pradeda žvalgytis į lėšas, kurios skirtos žemesnėms (bet nė kiek ne  mažiau svarbioms!) grandims“, – sako dr. A. Šimaitis.

Pašnekovas pabrėžė, kad Lietuvoje mažinti slaugytojų skaičiaus ar didinti krūvių negalima ir net vargu ar įmanoma – tokiu atveju gydymo ir slaugos kokybė smarkiai nukentėtų.  „Išmintingas ligoninės vadovas turėtų ieškoti vidinių rezervų efektyvumui gerinti. O jų tikrai yra labai daug bet kurioje sveikatos apsaugos sistemoje“, – sakė dr. A. Šimaitis.

Slaugos administratorius – „iki gyvos galvos“

Doc. dr. N. Istominos teigimu, be aptartų finansinių aspektų, slaugytojų darbo sąlygos, slaugos kokybė labai priklauso nuo gydymo įstaigos vadovo, taip pat už slaugą ligoninėje atsakingo asmens – slaugos administratoriaus, ar vyriausiojo gydytojo pavaduotojo slaugai. Būtent jie turėtų sveikatos priežiūros įstaigoje užtikrinti aukštos kokybės slaugos paslaugas, ginti profesijos autonomiškumą ir darbuotojų interesus. Deja, pasak N. Istominos, realybėje tai padaryti ypač sunku.

„Dažniausiai slaugos administratoriai vadovauja iki „gyvos galvos“. Paprastai jie turi būti paklusnūs, parankūs ligoninės administracijai. Slaugos vadovas dažniausiai turi įtikti vyr. gydytojui. Tai yra blogai, nes vertinama ne kompetencija, bet lojalumas. Vadovas gauna tai, ko norėjo – lojalų žmogų, kuris nekelia problemų. O slaugos kokybė nukenčia, – kalba dr. N. Istomina. – O slaugos administratorius yra atsakingas ne tik už slaugos personalo vadybą, bet ir slaugos mokslo naujausių žinių įgyvendinimą praktikoje, teikiamų paslaugų kokybę“.

Būtų naudinga rotacija

Anot N. Istominos, situacijos ledus galėtų pralaužti įvesta slaugos vadovų rotacija. „Asmenys šiai pareigybei galėtų būti renkami konkurso būdu, tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, penkeriems metams. Žmogus žinotų, kad jis įdarbintas tam tikram periodui, ir per tą laikotarpį galėtų realizuoti savo geriausius įgūdžius, žinias, gebėjimus. Nuo to, kaip tinkamai atliks savo pareigas, gerins slaugos paslaugų kokybę, turėtų priklausyti jo tolesnė karjera“.

Rajonuose - paprasčiau

VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. slaugos administratorė Regina Skarulskienė sako, kad visai šaliai būdingos slaugos problemos – menki atlyginimai ir dideli darbo krūviai būdingi ir šiai gydymo įstaigai. „Būtų labai gerai, kad slaugytojų būtų daugiau, krūviai yra didžiuliai. Niekas nedraudžia slaugytojų priimti daugiau, bet viskas atsiremia į pinigus – jų tiek, kiek yra“, – kalbėjo R. Skarulskienė.

Paklausta, ar minėtos aplinkybės nekenkia slaugos kokybei, ar slaugytojų komandoje nėra didelių įtampų, pašnekovė pabrėžė, kad rajonuose yra kitaip negu didžiuosiuose miestuose. „Mieste tu gali mesti darbą ir susirasti kitą, rajone to padaryti beveik neįmanoma. Didžiulis nedarbas, kur išeisi? Slaugytojos savo darbą vertina ir pareigas atlieka kruopščiai. Santykiai komandoje geri, juk rajone žmonės paprastesni, nuoširdesni. Ir slaugytojos mūsų labai paprastos, žmogiškos – jeigu apsilankytumėte, įsitikintumėte“, – juokavo R. Skarulskienė.

VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro slaugos administratorė Vida Kavaliauskienė sakė, jog negalima teigti, kad jų sveikatos priežiūros centre atlyginimai būtų labai maži. „Aišku, kiekvienas norėtume didesnio atlyginimo, bet reikia atsižvelgti į esamas labai ribotas galimybes. Mūsų centre nė viena slaugytoja negauna minimumo. Kai krizės metu daugelyje vietų medikų atlyginimai buvo mažinami, mūsų įstaiga sugebėjo to išvengti, perskirsčius tam tikrus resursus. Žinau, kad daugelyje įstaigų dėl mažų atlyginimų esama daug įtampos ir nepasitenkinimo, bet mūsų centre to nėra, darbuotojų nuotaikos nėra blogos“, – sakė V. Kavaliauskienė.