Pelėsis ir jo žala sveikatai

Gyvenamoji aplinka, kurioje praleidžiame nemažą laiko dalį – vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką mūsų sveikatai. O ypač svarbi – oro kokybė patalpose.

Reklama

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 30 proc. visų pastatų turi vidaus patalpų oro kokybės problemų dėl patalpų drėgmės ir pelėsio. Drėgmė kyla dėl blogo vėdinimo ir nepakankamo šildymo.

Pernelyg didelė drėgmė beveik visose patalpose sukelia pelėsių, grybų ir bakterijų, augimą, kurie vėliau sporas, ląsteles, fragmentus ir lakiuosius organinius junginius išskiria į patalpų orą. Be to, drėgmė lemia cheminį ar biologinį medžiagų skaidymąsi, kuris taip pat teršia patalpų orą.

Pelėsio galima aptikti beveik visur. Jo augimą lemia trys pagrindiniai veiksniai: drėgmė, temperatūra, maisto medžiagos. Bloga oro apykaita patalpose palaiko pelėsinių grybelių augimą – pelėsis aktyviai dauginasi ir auga 20 °C temperatūroje esant didelei drėgmei – daugiau nei 95 % –ir nepakankamam vėdinimui.

Pelėsis – tai grybai, dažniausiai augantys siūlais, gijomis (hifais). Augdami jie šakojasi ir sudaro siūlų tinklą – grybieną (arba micelį). Pelėsiai augina mažytes sporas, kurios lengvai pernešamos oru. Siūlų tinklas ir sporos yra juodos, pilkos, rudos, žalsvos ar kitos spalvos ir gerai matomi plika akimi. Iš pradžių tamsios dėmės išmargina tik nedidelius sienų ar kitų paviršių plotelius, vėliau, jei sąlygos palankios, kolonijos plečiasi.

Dažnai pelėsiai įsiveisia oro drėkintuvuose, kondicionieriuose, vonios ir tualeto patalpose, prie praustuvų, dušų, rūsiuose, ant sienų, už šaldytuvų, spintų, po tapetais. Gali išplisti ant sienų, prie kurių prispausti baldai, kur sunkiai praeina oras, aplink langus. Pelėsį galima aptikti ant daugelio medžiagų ir dangų, naudojamų patalpų viduje, įskaitant betoną, gipsą, medieną, plastmasę, gumą, dažytus paviršius, kilimus, knygas ir pan. Palankios sąlygos pelėsiui vystytis susidaro gėlių vazonuose.

Augdami pelėsiai gamina ir išskiria nuodingas medžiagas – mikotoksinus, kurie kenkia nervų sistemai, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms.

Augdami pelėsiai gamina ir išskiria nuodingas medžiagas – mikotoksinus, kurie kenkia nervų sistemai, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms. Jei toksinių ir pavojingų mikroorganizmų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje didelė, tai grybinis užterštumas gali paveikti žmones, kurie jiems yra jautrūs, ir tapti sunkių ligų, tokių kaip alergija, bronchinė astma, kvėpavimo takų uždegimas, viena iš priežasčių. Taip pat nuodingos medžiagos gali su maistu pakliūti į žarnyną ir pakenkti virškinimo sistemai. Pelėsio sukeltomis ligomis gali sirgti visa šeima.

Pelėsis namuose ne visada daro poveikį žmogaus sveikatai. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į tam tikrus dirgiklius ir veikiančius rizikos veiksnius, todėl ir į galimą pelėsių poveikį sveikatai reaguoja nevienodai. Vieniems pelėsiai nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kitiems gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Dažniausiai pelėsių poveikis pasireiškia galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, peršalimo simptomais, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu, pneumonija, astmos priepuoliais, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu ir pan.

Mikrobinė tarša apima šimtus bakterijų ir grybų rūšių, kurios auga patalpose, kai yra pakankamai drėgmės. Mikrobinių teršalų poveikis kliniškai susijęs su kvėpavimo takų simptomais, alergijomis, astma ir imunologinėmis reakcijomis.

Patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti įvairias alergines ir kvėpavimo takų ligas.Nuo alerginio rinito (žinomo kaip šienligė) kenčia daugiau kaip 36 milijonai žmonių. Daugeliu atvejų pagrindinė šios ligos priežastis yra alergizuojantys pelėsiai, iš kurių net apie 300 rūšių pasižymi alergizuojančiomis savybėmis. Žmonių, kenčiančių nuo alergijos pelėsiams, kasmet daugėja ir dažniausiai tai žmonės, kurie serga bronchine astma.

Namų dulkės sukelia alergijos priepuolius žmonėms, alergiškiems pelėsiui. Taip pat kai kurių pelėsių rūšių skleidžiamas nemalonus kvapas gali suerzinti kvėpavimo takus, bet nesukelti alergijos.

Jei žmogus yra įjautrintas pelėsių, tai ligos simptomus gali jausti ištisus metus. Pelėsių sporos nežūsta nuo šalčio – žemoje temperatūroje pelėsių augimas sustoja, tačiau kiek atšilus pelėsių grybai vėl suaktyvėja, pradeda išskirti sporas ir alergijos simptomai vėl paūmėja.

Alergija pelėsiui pasireiškia panašiais simptomais kaip ir kitos alergijos ore lakioms medžiagoms, kurios patenka į viršutinis kvėpavimo takus, pavyzdžiui žiedadulkėms.

Pagrindiniai alergijos pelėsiui požymiai: užsikimšusi nosis arba sloga, nosies niežėjimas, gerklės perštėjimas, čiaudulys, ašarojimas. Žmonėms, sergantiems astma, alergija pelėsiui gali paaštrinti astmos simptomus.

Labiausiai pelėsių pažeidžiamos žmonių grupės – mažamečiai vaikai ir pagyvenę bei ligoti žmonės, kadangi jie daugiausia laiko praleidžia patalpose ir jų imunitetas jautriausias.

Ilgiau būnant patalpose, kuriose yra pelėsio, gali išsivystyti ir rimtų sveikatos problemų, tokių kaip plaučių funkcijos nepakankamumas, chroniškos kvėpavimo takų ligos.

Pelėsis kenkia ne tik fizinei sveikatai. Drėgmė pavojinga ir pastatui, nes ardo jo konstrukcijas, sienas.

Pirmas žingsnis kovoje su pelėsiais – nustatyti jų atsiradimo vietas ir priežastis. Svarbiausia priemonė naikinant pelėsius – sumažinti padidėjusią kondensacinę drėgmę. Problemą galima išspręsti pašalinus sąlygas pelėsiams augti – sutvarkius stogus ir plyšius, sureguliavus šildymą ir vėdinimą. Prakiurę ir užsikimšę lietaus nutekamieji vamzdžiai taip pat teikia pelėsiams reikalingą drėgmę. Todėl patalpas reikia vėdinti keletą kartų per dieną, ypač virtuvę.

Pastovi 40–65% santykinė drėgmė neleidžia pelėsiams ir kitiems alergenams veistis. Drėgmės lygio palaikymui rekomenduojama naudoti drėgmės surinktuvus, oro kondicionierius. Norint namuose palaikyti optimalią drėgmę, patariama gaminant maistą įjungti garų surinktuvą ar praverti langą, o maudantis praverti ventiliacijos angas. Nakčiai verta palikti praviras vonios duris, kad vonios kambaryje esanti drėgmė išsisklaidytų. Neperlaistyti augalų (jų namuose nerekomenduojama auginti pernelyg daug). Jei įmanoma, skalbinius džiovinkite ne kambariuose. Sutaisykite lašančius vamzdžius ir kranus.

Kai lauke oro temperatūra žemiau 0°C, geriausia patalpas vėdinti trumpai (2–3 min.), plačiai atveriant langus. Lauko temperatūrai esant 5–10°C, patalpų vėdinimo laiką galima pailginti. Efektyvu kelioms minutėms patalpose sukelti skersvėjį.

Gyvenamuosiuose kambariuose, virtuvėje, vonioje ideali temperatūra turėtų būti 19–22 °C, o miegamuosiuose – 16–20°C.

Pelėsių naikinimo priemonės negali sustabdyti jų augimo ilgam laikui, jie anksčiau ar vėliau vis tiek atsinaujina. Net geriausios pelėsius naikinančios priemonės nebus efektyvios, jeigu nuo paviršiaus nebus gerai nuvalyti pelėsiai. Jei liks nors keletas jų pradų, pelėsiai greitai vėl pasirodys. Jie gali būti šalinami cheminiu arba mechaniniu būdu.

Patys galite tvarkyti tik nedidelius pelėsių plotus. O jei įsisenėjusį ir pavojingą pelėsį netinkamai naikinsite patys, galite pakenkti savo sveikatai ir gyvenamajai vietai. Todėl geriausia pelėsių naikinimą ir prevenciją patikėti specialistams. Jie tikrai žinos, kaip su juo susidoroti.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Jolanta Rybalko