Karčiojo kiečio (pelyno) žolė – tai astrinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, daugiametis, žolinis augalas. Jis užauga iki 60–120 centimetrų aukščio, aitraus kvapo ir nemalonaus, kartaus skonio. Pasak Pagėgių savivaldybės gyventojo Kęstučio Lileikio, tai labai naudingas sveikatai augalas, tačiau yra atvejų, kada jo vartoti negalima.
Pelynas nuo seno buvo naudojamas kaip puiki žarnyno ligas gydanti, pasižyminti kirminus varančiu ir parazitus naikinančiu poveikiu. Jo nuoviru neretai gydomos šlapimo takų infekcijos, sukeltos klebsielių. Anot K. Lileikio, pelynas padės ir tada, kai žmogus viduriuoja, mat jis nuramina sudirgintą žarnų gleivinę ir sumažina žarnyno spazmus. Pelynų nuoviru nuo senovės buvo gydomi traukuliai ir skrandžio ligos. Norint nuraminti sudirgintą skrandį, sumažinti jo rūgštingumą ir paskatinti skrandžio sulčių išskyrimą pelynai yra maišomi su ramunėlėmis, melisomis bei ajerais. Liaudies medicinoje pelynų antpilai vartoti kaip priešnuodis apsinuodijus maistu ar cheminėmis priemonėmis. Yra tyrimų, įrodančių, jog vaistažolė skatina kepenų, blužnies ir skrandžio ląstelių regeneraciją bei tulžies nutekėjimą.
Teigiama, kad pelyno šaknų ištraukos veiksmingos gydant depresiją, nervinį išsekimą, padidėjusį nervingumą ir esant padidėjusiam jautrumui. Senoliai pelynų užpilus ir sultis naudojo nusilpusio organizmo stiprinimui ir tonizavimui. Tai puikus vaistas ir mažakraujystės gydymui, ir šlapimo išskyrimo skatinimui. Liaudies medicinoje pelynas taip pat buvo vartojamas esant gausioms ir kraujingoms mėnesinėms bei amenorėjos gydymui.
„Pelynus surenku pats. Iš jų padarau net šluoteles. Jos puikiai tinka pakabinti pirtelėse – skleidžia kvapą, yra kaip antiseptikas ir valo bronchus. Aš pats, kai vedžioju šunį, užkišu jų lapelių po liežuviu. Burnoje kartu, bet jis užmuša bakterijas, valo akmenis nuo dantų. Bet pelyną gali naudoti ne visi“, - kalbėjo pagėgiškis. Pelyno neskiriama asmenims, alergiškiems graižažiedžiams, lazdyno riešutams, nėščiosioms ir maitinančioms motinoms. Jo negalima vartoti esant kraujo krešumo sutrikimams ir padidėjusiam kraujavimui. Atsargiai pelyną turėtų vartoti žmonės, sergantys stemplės refliuksais. Augalas gali sukelti šienligę kai kuriems alergiškiems žmonėms. Ilgai ir gausiai vartojant pelynus, kai kurie jų eterinio aliejaus komponentai sukelia absentizmo reiškinius, kurie pasireiškia traukuliais, jautrumo susilpnėjimu, o kartais net sąmonės praradimu. Dėl šios priežasties daugelyje šalių yra uždrausta dėti pelyną į spiritinius gėrimus.
Nuoviras apetitui ir virškinimui gerinti
Jums reikės 1 valgomąjį šaukštą pelyno žolės ar lapų užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens, leisti prisitraukti 20 minučių ir po to nukošti. Geriama po 1/4 stiklinės pusę valgomojo šaukšto prieš valgį. Liaudies medicinoje tokia arbata yra vartojama kaip apetitą ir virškinimą gerinanti priemonė. Ji taip pat mažina skausmą ir veikia prieš uždegimus, pasižymi tulžį varančiu poveikiu.
Pelynų lapų sultys
Šviežių pelynų lapų sultys su vandeniu geriamos po pusę arbatinio šaukštelio 3 kartus per dieną.
Pelynų užpilas
Valgomąjį šaukštą pelynų žolės užpilkite 1 stikline verdančio vandens. Leiskite nusistovėti 20 minučių, po to nukoškite. Šio užpilo pusę valandos prieš valgį patariama gerti po 1/4 stiklinės 3 kartus per dieną.
Tinka sūriams
Paimti 1 dalį pelyno ir sumaišyti su pusė dalies čiobrelio ir ketvirtadaliu rozmarino. Dėti į varškę.
Pelynų spiritinė ištrauka
Pelyną (santykiu 1:5) užpilti spiritu, leisti nusistovėti 7 dienas ir po to nukošti. Ši trauktinė geriama po 15–20 lašų 3 kartus per dieną, pusę valandos prieš valgį.