Penki mitai apie erkes

Apie erkes ir jų platinamą ligą – erkinį encefalitą sklando daug mitų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai griauna išgalvotus stereotipus ir pateikia mokslu pagrįstą informaciją.

1 mitas. Erkės atgyja gamtai sužaliavus

Iš tiesų erkės atgyja iš žiemos miego tuomet, kai temperatūra tampa teigiama. Laikoma, kad Lietuvoje aktyvusis erkių periodas trunka nuo kovo pabaigos iki lapkričio vidurio, kai aplinkos temperatūra svyruoja nuo +5 iki -7º C, tad užsikrėsti erkiniu encefalitu tikimybė išlieka ir tuomet, kai gamta dar nesužaliavo, ir tuomet, kai lapai seniai nukritę ir žolė parudavo. Klaipėdiečiai aptiko įsiurbusią erkę net gruodį.

2 mitas. Erkėmis užsikrečiama miške

Nereikėtų turėti klaidingų nuostatų, kad Lietuvoje pavojus tyko tik miškuose. Mūsų šalyje, kaip ir kitose Baltijos valstybėse, dauguma žmonių virusu užsikrečia savo gyvenamojoje aplinkoje (sodyboje, kolektyviniame sode, nuosavo namo kieme, miesto parke). Erkės aukos paprastai tyko žolėje. Užsilipusios ant žolės lapo jos greitai pajunta žmogaus ar gyvūno šilumą ir taip patenka ant kūno. Atlikti sergamumo tyrimai rodo, kad Lietuvoje erkinio encefalito virusu infekuotų erkių yra absoliučiai visuose regionuose, o didžiausia rizika užsikrėsti yra gyventojams, gyvenantiems vidurinėje šalies dalyje: Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Radviliškio, Kėdainių, Jonavos ir Marijampolės rajonuose. Europoje 90 proc. erkiniu encefalitu sergančiųjų virusu užsikrečia gamtoje laisvalaikio metu.

3 mitas. Apsisaugoti nuo erkių padės tinkama apranga

Be jokios abejonės, keliaujant į mišką reikėtų nepamiršti bendrųjų profilaktikos priemonių. Viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, rankogaliai gerai priglundantys prie riešo. Galvą patartina aprišti skarele. Visų atbaidančių purškiamų priemonių poveikis būna trumpalaikis.

Deja, didžiausias pavojus įsisiurbti erkei yra ne miškuose, kur išeiname tinkamai apsirengę, bet artimiausioje aplinkoje – namų kieme, parke, paežerėje. Čia vilkime atvirus laisvalaikio drabužius arba deginamės ir sudarome visas sąlygas erkėms nevaržomai rinktis bet kurią mūsų kūno vietą.

4 mitas. Greitai ištraukus erkę pavyks neužsikrėsti

Deja, erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus erkei. Erkinio encefalito nešiotojai gamtoje yra smulkieji graužikai (pelės, pelėnai), stambūs laukiniai ir naminiai žinduoliai (karvės, ožkos ir kt.), todėl užsikrėsti erkiniu encefalitu galima ir per nevirintą pieną. Misdamos gyvūnų krauju erkės užsikrečia virusu ir nešioja jį visą savo gyvavimo laiką. Kadangi erkinio encefalito viruso yra erkių seilių liaukose, jis perduodamas žmogui tučtuojau, kai tik erkė „įsisega“ ar prašliaužia odos paviršiumi ir ją įdreskia, todėl ankstyvas erkės ištraukimas neapsaugo nuo užsikrėtimo. Po kontakto virusas iškart patenka į odą.

Praėjus dviem

ar trims savaitėms po erkės įkandimo, užsikrėtęs asmuo gali pajusti panašius į gripo simptomus: galvos skausmą, nuovargį, bendrą silpnumą, nedidelį karščiavimą ir maudžiančius kūno skausmus. Šie simptomai trunka apie savaitę. Po to daugumai žmonių savijauta pagerėja. Kas trečiam užkrėstajam virusas gali išplisti, pasiekti smegenų dangalus ir smegenis. Taip atsitikus, po 2–7 dienų vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymių: stiprus galvos skausmas, vėmimas, galvos svaigimas; gali būti pusiausvyros, orientacijos, sąmonės sutrikimų, paralyžius, traukuliai.

5 mitas. Erkinis encefalitas išgydomas

Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, antibiotikai neveiklūs. Vienintelė efektyvi apsisaugojimo priemonė nuo šios ligos - skiepai. Lietuvoje esančių vakcinų  efektyvumas siekia 99 proc. Skiepyti galima vyresnius nei 1 m. vaikus ir suaugusiuosius nepriklausomai nuo metų laiko.

Įprastai tam, kad susidarytų visavertis imunitetas, būtinos trys vakcinos: pirmoji dozė, po pirmosios vakcinos praėjus 1- 3 mėnesiams skiepijama antroji dozė, o praėjus 5- 12 mėnesių po antrosios skiepijama trečioji vakcina. Apsauga nuo erkinio encefalito įgyjama   praėjus dviem savaitėms po antrojo skiepo. Kas 3-5 metai reikalinga stiprinamoji vakcina. Pasiskiepyti galima visose didesnėse poliklinikose ir kitose medicinos įstaigose.

Skiepai padės išvengti šios centrinę nervų sistemą pažeidžiančios ar net mirtinos ligos. Tik 30 proc. susirgusiųjų iš ligoninės išvyksta visiškai pasveikę. Kiti 30 proc. pasveiksta per 1–3 metus. Maždaug trečdaliui žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, visam gyvenimui išlieka viruso sukeltos komplikacijos: paralyžiai, pablogėjusi koordinacija, galvos skausmas, nuovargis, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, atminties pablogėjimas, depresija. Iki 9 proc. susirgusiųjų tampa neįgaliaisiais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras