Pirmą kartą Lietuvoje dar gimdoje esančiam vaisiui atskirtos amniono juostos

Gabrielė 25-ąją nėštumo savaitę Šiauliuose ultragarsinio tyrimo metu sužinojo, kad vaisiaus kojytė yra stipriai padidėjusi, moteris nukreipta išsamesniam ištyrimui į Kauno klinikas. Atvykus į Kauną paaiškėjo reta vaisiaus patologija – amniono juostų sindromas, pasitaikantis vienam iš 15 tūkst. nėštumų. Siekiant tiksliai išsiaiškinti vaisiaus būklę ir pritaikyti jam reikalingą gydymą, Kauno klinikose daugiadalykė gydytojų komanda pirmą kartą Lietuvoje fetoskopijos, vaisiaus apžiūros jam dar esant moters gimdoje, metu gydė šį retą sindromą.

Reklama

Gabrielė prisimena, kad nėštumas buvo įprastas, nieko blogo ar neįprasto neįtarė. „Šiauliuose dirbanti gydytoja akušerė ginekologė Rasa Kučinskaitė pirmoji pastebėjo pakitimus ir patarė skubiai kreiptis į Kauno klinikas, o čia, prieš pat gražiausias žiemos šventes, sužinojome, kad mažylei aplink koją apsivyniojusios amniono juostos, kojytė stipriai suspausta, ištinusi“, - prisimena moteris.

Prof. Eglė Machtejevienė, Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė, paaiškina, kad amniono juostų sindromas – tai būklė, kai gimdoje esančios amniono juostos apsiveja įvairias kūno vietas, virkštelę, sutrikdydamos kraujotaką pažeistoje srityje. „Amniono juostos apsivijimas gali lemti įgimtus audinių pažeidimus ar net galūnių netekimą (amputaciją)“, – priduria profesorė.

Diagnozavus amniono juostų sindromą ir įvertinus, kad vaisiaus galūnė yra pažeista, bet iš dalies išlikusi kraujotaka, svarbiausias uždavinys buvo išvengti visiško kraujotakos nutrūkimo ir galūnės praradimo. „Tokios būklės yra retos, o jų pasekmės priklauso nuo juostos vietos ir suspaudimo stiprumo. Galimi sprendimo būdai – invazinė intervencija gimdoje (fetoskopija), laukimas ir stebėjimas arba gydymas jau po mergytės gimimo“, – sako doc. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų chirurgijos skyriaus vadovė.

Šiuo atveju, bendru vaisiaus medicinos specialistų, gydytojų akušerių ginekologų, vaikų chirurgų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų, neonatologų ir anesteziologų sprendimu, buvo atlikta fetoskopija, siekiant kiek įmanoma atlaisvinti vaisiaus koją.

Gabrielė su vyru Vyteniu vertino gydytojų atvirumą ir išsamų visų galimų scenarijų pristatymą. „Gydytojai aiškiai ir atvirai paaiškino situaciją, galimas rizikas ir visas įmanomas išeitis. Jautėme stiprų pasitikėjimą, todėl nusprendėme atlikti fetoskopiją – norėjome padaryti viską, kad mūsų dukrai būtų kuo geriau“, – atvirauja Gabrielė.

„Fetoskopijos metu į moters gimdą buvo įvesta optinė sistema, leidusi apžiūrėti vaisiaus kojytę. Ji buvo stipriai sutinusi, bet vis dar gyvybinga. Pastebėta, kad virkštelę taip pat buvo apsivijusios amniono juostos, kurias pavyko atskirti. Deja, patologija buvo pažengusi – amniono juosta giliai įsirėžė į kojytės audinius, todėl jos visiškai pašalinti nepavyko. Pasitelkus telemedicinos galimybes ir pasikonsultavus su kolegomis iš Jungtinių Amerikos Valstijų, buvo nuspręsta ultragarsu nuolat stebėti kojos kraujotaką ir, jai sutrikus, nedelsiant atlikti operaciją“, – pažymi doc. Artūras Kilda, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų urologijos sektoriaus vadovas.

Po fetoskopijos Gabrielė buvo reguliariai stebima Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centre – kartą per savaitę ultragarsinio tyrimo metu buvo vertinama vaisiaus blauzdos ir pėdos kraujotaka. „Sulaukus 34 nėštumo savaitės pastebėjome, kad pėdos dešinėje pusėje kraujotaka pradėjo blogėti, todėl buvo nuspręsta nėštumą užbaigti. Dėl sėdmenų pirmeigos atlikta cezario pjūvio operacija ir taip pasaulį, su išsaugota kojyte, išvydo Žemyna“, – teigia prof. E. Machtejevienė.

Po gimimo stebėta, kad įvarža trikdo kojytės augimą, todėl, stabilizavus naujagimės būklę, kitą parą jai buvo atlikta operacija. „Jos metu pašalinta amniono juosta, labai atsargiai atskirti negyvybingi audiniai, stengiantis nepažeisti kraujagyslių ir nervų, pašalinti odos randai. Galiausiai pasitarus ir bendradarbiaujant kartu su prof. Kęstučiu Braziuliu, Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos Plaštakos chirurgijos sektoriaus vadovu, atlikta plastinė ir rekonstrukcinė galūnės operacija“, – sako doc. A. Kilda.

Ateityje Žemynos laukia reabilitacija, o galbūt ir papildomos chirurginės intervencijos, jei pažeista galūnė vystysis netolygiai. „Visgi šiuo metu svarbiausia, kad pavyko išsaugoti kojytę su kraujotaka – tai suteikia galimybę ją stiprinti, vystyti, ir viliamės, kad ateityje Žemyna galės žengti savo pirmuosius žingsnius“, – teigia doc. A. Lukošiūtė-Urbonienė.

Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centras, įsteigtas 2015 metais, yra pirmasis toks centras Lietuvoje ir didžiausias Baltijos šalyse. Jo pacientas – dar negimęs vaisius, kuriam siekiama suteikti visą įmanomą pagalbą. Centre diagnozuojamos retos ir sudėtingos ligos, nėštumo metu būsimą naujagimį konsultuoja gydytojai vaikų chirurgai, kardiologai, neurochirurgai, neurologai, neonatologai ir kitų sričių specialistai. Čia taikomi tiek medicininiai, tiek chirurginiai gydymo metodai, leidžiantys užtikrinti geriausią priežiūrą dar įsčiose esantiems pacientams.