Šių metų sausio 1 d. Vilniuje pradėjo veikti nauja tvarka ūmiai susirgusiems gyventojams. Šeštadieniais nuo 16 iki 22 val., o sekmadieniais ir šventinėmis dienomis nuo 10 iki 20 val. visi staiga sunegalavę vilniečiai gali kreiptis į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Skubios medicinos pagalbos kabinetą.
„2024-ųjų gruodžio viduryje kartu su mūsų steigėjais – Vilniaus miesto savivaldybe – buvo priimtas svarbus ir strategiškai atsakingas sprendimas: skubią ambulatorinę pagalbą Vilniaus gyventojams savaitgaliais ir švenčių dienomis teikti Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.
Tam, kad šią paslaugą pradėtume teikti kokybiškai, per trumpą laiką subūrėme profesionalią komandą ir įdiegėme naują paslaugos modelį – prie Skubios pagalbos skyriaus įsteigėme atskirą skubios ambulatorinės pagalbos kabinetą.
Esame pirmoji viešoji gydymo įstaiga Lietuvoje, sistemingai ir tvariai pradėjusi teikti šią paslaugą pagal naują modelį. Tai – atsakomybė ir pasitikėjimas, kurį jaučiame tiek iš steigėjų, tiek iš Vilniaus miesto gyventojų.
Iki šiol poliklinikų ir pirminės sveikatos priežiūros centrų nedarbo metu skubios ambulatorinės pagalbos paslaugų per metus sulaukdavome maždaug 600-700 pacientų. Šiandien, vos per vieną mėnesį, į mus kreipėsi panašus skaičiaus žmonių, ieškančių greitos, bet ne stacionarinės pagalbos: sausio mėnesį šeštadieniais, sekmadieniais bei švenčių dienomis į mūsų Skubios medicinos kabinetą kreipėsi 534 pacientai (281 suaugusieji ir 232 vaikai), vasario mėnesį 464 pacientai (232 suaugusieji ir 232 vaikai), o kovo mėnesį jau 626 pacientai (379 suaugusieji ir 247 vaikai). Tai rodo, kad vilniečiams tokia paslauga yra reikalinga, o pasirinktas kelias – teisingas.
Didžiuojuosi mūsų ligoninės komanda, kuri per trumpą laiką prisitaikė prie pokyčio ir padarė viską, jog vilniečiams būtų užtikrinta skubi ambulatorinė pagalba.
Turiu pripažinti – pradžioje jautėme nerimą. Nežinojome, kaip žmonės reaguos, ar pokyčiai nesukels įtampos, ar naujoji tvarka nebus klaidinanti. Tačiau šiandien galime pasakyti aiškiai: nesulaukėme nei įžeidžiančių, nei piktų reakcijų. Priešingai – sulaukiame pacientų padėkų. Supratimas ir pasitikėjimas mus labai įkvepia.
Džiaugiuosi, kad pacientai į mūsų ligoninę atvyksta su pasitikėjimu – čia jiems suteikiamos visos būtinos šeimos gydytojo kompetencijos paslaugos, atliekami tyrimai, skiriamas gydymas. Tuo pačiu prisidedame ir prie kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo skyrių apkrovos mažinimo – pacientų srautai tampa tikslingesni.
Šis sprendimas – tai ne tik naujas paslaugos modelis, bet ir reali pagalba žmogui tada, kai jos reikia labiausiai“, – kalba Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Skubi ambulatorinė pagalba teikiama ūmiai sunegalavusiems
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Skubios ambulatorinės pagalbos kabinete pagalba teikiama tiems pacientams, kurie nedarbo (savaitgalio) dienomis ar švenčių metu ūmiai sunegaluoja, tačiau jų šeimos gydytojas nedirba.
„Mūsų ligoninės Skubios ambulatorinės pagalbos kabinete konsultuojami pacientai, kurių būklė tokia, jog jiems būtų reikalinga šeimos gydytojo pagalba – pavyzdžiui, ūmiai sukarščiavus, atsiradus ūmiam skausmui, kai jo numalšinti negalima nereceptiniais vaistais, staiga pasireiškus alergijai, kai atsiranda bėrimas, niežulys, tačiau nėra anafilaksijos požymių, kai reikia perrišti pooperacines žaizdas, esant ūmiam pykinimui, vėmimui, kai dėl ūmios būklės prireikia nedarbingumo. Noriu pabrėžti, jog labai svarbu yra tai, kad būklė turi būti ūmi. Šiame kabinete neteikiama pagalba dėl lėtinių ligų ar kai reikia pratęsti receptą vaistams, kuris vartojamas dėl lėtinės ligos – tam būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją darbo dienomis. Pavyzdžiui, jeigu žmogui yra stuburo išvarža ir jau kelis mėnesius jaučia skausmus, tokia pagalba nebūtų skubi“, – apie pagalbą suaugusiems pacientams aiškina direktorės pavaduotoja klinikiniam darbui Božena Markevič.
Dėl ūmaus negalavimo į ligoninę atvykę pacientai visų pirma kreipiasi į registratūrą – po pirminės apžiūros medikai nusprendžia, kokia pagalba kiekvienam pacientui reikalinga. Veikia vieno langelio principas: pacientui nereikia žinoti, kokios tiksliai pagalbos jis atvyko. Medikai įvertina jo būklę ir nukreipia į skubios ambulatorinės pagalbos kabinetą arba į Skubios pagalbos skyrių, jeigu situacija rimtesnė. Skubios ambulatorinės pagalbos kabinete dirba atskira tam skirta komanda. Tuo atveju, jeigu nėra indikacijų skubiai pagalbai teikti, paciento gali būti paprašyta susimokėti.
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje skubi ambulatorinė pagalba teikiama ir sunegalavusiems vaikams.
Pasak Vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėjos Violetos Radžiūnienės, dažniausiai tėvai kreipiasi dėl vaikų karščiavimo, kosulio, gripo ir kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Šiame kabinete teikiamos ne tik gydytojo konsultacijos, bet ir atliekami reikalingi laboratoriniai tyrimai, skiriamas individualus gydymas, o prireikus – pacientai nukreipiami tolimesniam specializuotam gydymui.
„Vaikų ligos dažnai prasideda staiga ir netikėtai. Tėvai sunerimsta, kai temperatūra pakyla labai greitai arba atsiranda kiti ūmūs simptomai, todėl svarbu, kad jie žinotų, kur kreiptis profesionalios pagalbos, kai vaiko sveikatos būklė staiga pasikeičia. Skubios ambulatorinės pagalbos kabinete mažieji pacientai turi galimybę tą pačią dieną sulaukti kvalifikuotos pagalbos: kruopščiai įvertiname vaiko būklę, atliekame būtinus tyrimus ir nedelsiant paskiriame tinkamą gydymą. Toks operatyvumas leidžia efektyviai užkirsti kelią galimoms komplikacijoms ir reikšmingai sumažina poreikį hospitalizuoti vaiką. Šis kabinetas leidžia tėvams nesiblaškyti ir greitai gauti reikiamą pagalbą“, – pasakoja vedėja.
Ką svarbu žinoti prieš atvykstant?
Išankstinė registracija vykstant į Skubios ambulatorinės pagalbos kabinetą nereikalinga, tačiau būtina suprasti, jog vyraujant sezoninėms ligoms, pacientų gali būti daug, todėl konsultacijos gali tekti palaukti.
Skubios ambulatorinės pagalbos paslaugos turi būti suteiktos per 24 val. nuo simptomų pradžios, todėl rekomenduojama atvykti kuo greičiau. „Pastebime, kad didžiausias pacientų srautas susidaro prieš kabinetų darbo pradžią, tačiau vėliau jis išsilygina. Vis dėlto, norime paraginti gyventojus nelaukti paskutinės valandos prieš kabineto uždarymą ir kreiptis nedelsiant, vos pajutus negalavimo simptomus, kad būtų išvengta ilgesnio laukimo ir užtikrintas sklandesnis pacientų srauto valdymas“, – atkreipia dėmesį B. Markevič.
Negalima būti apsvaigusiam nuo alkoholio – tokiais atvejais nedarbingumo pažymėjimai neišduodami, o paslaugos gali būti mokamos.
„Pacientams primename – atvykstant svarbu turėti asmens dokumentą, o į kabinetą priimami tik tie, kurių būklė nepriskiriama prie būtinosios pagalbos, tačiau atitinka skubiosios ambulatorinės paslaugos kriterijus. Tačiau, jeigu atvykus paaiškėja, kad būklė rimtesnė – pacientas nukreipiamas į Skubios pagalbos skyrių ir jam užtikrinamas tolimesnis gydymas,“ – sako pavaduotoja B. Markevič.