Riba tarp žalingo ir normalaus naudojimosi kompiuteriu yra trapi. Vieni, praleidžiantys daug valandų prie kompiuterio, žalingo jo poveikio nejaučia, kiti, net ir naudodamiesi kompiuteriu tą patį laiką, tampa nuo jo priklausomi.
Priklausomybė nuo interneto – liga?
Manoma, kad apie 5-10 proc. visų interneto vartotojų priklauso nuo jo: 37 proc. jaučia priklausomybę nuo socialinių tinklapių, 28 proc. priklauso nuo žaidimų, 13 proc. – nuo elektroninio pašto.
Pastarąjį dešimtmetį medicininėje literatūroje plačiai diskutuojama apie „priklausomybės nuo interneto“ terminą. Nors PSO jos dar nėra pripažinusi liga, Jungtinėje Karalystėje (JK) priklausomybė nuo interneto yra priskirta naujai psichopatologijai, o internetinių žaidimų liga įtraukta į naują psichikos ligų žinyną - Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders ir bus toliau analizuojama
Kompiuterinės technologijos, kurios dar neseniai buvo plačiai taikomos autizmu sergančių vaikų ir jaunų žmonių, turinčių specialių poreikių, mokymui, tapo problema kai kurioms žmonių grupėms. Dėl plataus naudojimo kompiuterio daroma žala gali paliesti platų žmonių ratą ir tapti daugelio pasaulio šalių rūpesčiu. Pvz., Kinija paskelbė, kad planuoja pateikti diagnozės „priklausomybė nuo interneto“ kriterijus ir įdiegti griežtą interneto kavinėse reguliaciją.
Išjungus kompiuterį – negatyvios emocijos
JK buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 60 žmonių. Jų vidutinis amžius sudarė 24 metus, 55 proc. iš jų buvo moterys. Tiriamiesiems buvo pateikti įvairūs testai, prieš ir po jų jiems leista naudotis internetu.
Tyrimas parodė, kad aktyvūs interneto vartotojai po to, kai išjungė kompiuterį, dažniau jautė suirzimą, tuštumo jausmą, prastą nuotaiką, nerimą, įkyrias mintis ir fantazijas apie internetą nei tie, kurie internetu naudojosi mažiau. Simptomai: depresija, apatija, atsakomybės sumažėjimas, prasta socialinė adaptacija, šizotipiniai asmenybės sutrikimai, - priminė priklausomybės ligas ir „nutraukimo efektą“. Jie išnykdavo vėl įjungus kompiuterį.
Tyrėjai teigia, kad asmenų, patiriančių didelį pasitenkinimą nuo kompiuterinių žaidimų ir pornografijos prieigų, tyko pavojus. Interneto „nutraukimo efektą“ jie prilygino jausmui, panašiam į tą, kuris atsiranda nutraukus narkotiką extasy, ir mano, kad priklausomybė nuo interneto yra faktiškai kitų priklausomybės formų išraiška.
Svarbiausia – saikas
„Remiantis logika, kad visi, kurie daug laiko praleidžia naršydami po internetą, yra priklausomi, galima būtų teigti, kad apie 80 proc. žmonių priklausomi prie televizoriaus, nes kas vakarą jį žiūri“, - priklausomų nuo interneto vartotojų gausa suabejojo gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis. Jo įsitikinimu, daugelis vartotojų tiesiog nemoka organizuoti savo laiko. Jis prisiminė ir laikus, kai daugelis buvo „priklausomas“ nuo telefonų – kai pokalbiai nekainuodavo, kalbėdavo valandų valandas.
Priklausomybe nuo interneto, kaip būdo gauti informaciją ir bendrauti, psichiatras sakė abejojąs - „greičiausiai tai priklausomybė nuo tam tikrų programų ar žaidimų“.
Ką daryti, kad būtų išvengta šios priklausomybės? „Tėvų pareiga - išmokyti vaiką racionaliai naudoti savo laiką, tinkamai jį paskirstyti. Turi būti ir fizinis aktyvumas, ir žaidimai, bet viskas pasverta“, - sakė jis.
Psichiatras paaiškino, kad priklausomybės atsiradimą lemia tam tikri procesai smegenyse, ir ne kiekvienas, kuris daug sėdės prie kompiuterio, būtinai taps nuo jo priklausomas. Anksčiau ar vėliau jam atsibos ta veikla ir ją pakeis į kitą.
„Todėl jei vaikams bus leidžiama sėdėti kiek jie nori, sveikam atsibos ir jis pakeis veiklą, o tas, kuris turi polinkį būti priklausomas, sėdės vis ilgiau ir ilgiau. Svarbiausia, kad vaikai nepiktnaudžiautų nei televizija, nei kompiuteriu, viską reikia vartoti saikingai“.
vlmedicina.lt
Šaltinis
PLoS One. Published online February 7, 2013.