Perdegimas: kaip padėti sau ir kokią pagalbą pasiūlyti gali darbdavys?

Perdegimas – jau penkmetį įtrauktas į oficialių ligų sąrašą ir kasmet diagnozuojamas vis dažniau. Jauni specialistai ir patyrę darbuotojai darbe susiduria su išsekimu, kuris ne tik stabdo karjerą, bet ir paveikia sveikatą bei asmeninį gyvenimą. Žmogui tai dažnai reiškia priverstinę pauzę, o darbdaviui – nuostolius. Ekspertai aiškina, kas turėtų būti atsakingas už prevenciją – darbuotojas ar darbdavys, bei aptaria, kaip atpažinti pirmuosius požymius, kokių veiksmų imtis perdegus.

Signalai, kurių ignoruoti negalima

Perdegimas – tai ilgalaikis stresas, patiriamas išskirtinai darbe. Priešingai nei įprastas, trumpalaikis stresas, galintis kilti dėl įvairių priežasčių, perdegimas neišnyksta savaime, pavyzdžiui, nebelikus stresoriaus ar pailsėjus savaitgalį. Kaip teigia šeimos gydytoja Renata Aleknienė, nors perdegimas kyla dėl darbinės aplinkos, jis galiausiai paveikia žmogų visapusiškai, todėl ši liga tokia pavojinga.

Pasak jos, vienas pirmųjų signalų – darbas, kuris anksčiau teikė prasmę, staiga tampa našta. Žmogus nebenori keltis ryte, viskas atrodo beprasmiška, darbo krūvis nepakeliamas, o energijos – nulis.

„Jei perdegimas ignoruojamas, situacija tik blogėja. Pradeda kentėti ne tik profesinė veikla, bet ir artimiausi žmonės. Mažėja bendravimas su šeima, atsiranda irzlumas, pykčio protrūkiai, kai išsiliejama ant artimųjų. Žmogus tiesiog užsidaro savyje, praranda norą keliauti, susitikti su draugais, net ilsėtis“, – pastebi gydytoja.

Ilgainiui perdegimas smogia ir fiziškai. „Dažniausiai žmonės į gydytojus kreipiasi dėl šių kūno siunčiamų signalų – galvos skausmai, širdies permušimai, dusulys, silpnumas, net svaigimas. Jie galvoja, kad turi širdies ar kitą fizinę ligą, o iš tiesų priežastis slypi emociniame išsekime“, – teigia R. Aleknienė.

Kodėl perdegame? Mitai ir realybė

Perdegimą lemia daugybė veiksnių, tačiau dažniausiai jį sukelia per didelis darbo krūvis, nuolatinė įtampa ir nepakankamas poilsis. Vis dėlto, pabrėžia šeimos gydytoja, didelę reikšmę turi ir asmeninės savybės.

„Perfekcionizmas, per dideli lūkesčiai sau, negebėjimas pasakyti „ne“ darbo krūviui, darboholizmas ir vengimas eiti atostogų – visa tai yra tiesus kelias į perdegimą. Tuo pačiu jei tokiomis savybėmis pasižymintis žmogus jaučiasi dedantis maksimalias pastangas, tačiau nejaučia pakankamo jų įvertinimo, negauna grįžtamojo ryšio arba jaučiasi nepastebėtas, ilgainiui organizmas neatlaiko ir perdegimas tampa neišvengiamas“, – aiškina gydytoja.

Klaidinga manyti, kad perdegimas pasireiškia tik vadovams ar itin atsakingas pareigas užimantiems žmonėms. „Su šia problema susiduria net studentai, perdegti gali bet kas – nuo gydytojo iki programuotojo, nuo mokytojo iki laisvai samdomo specialisto“, – pastebi gydytoja.

Perdegimo sindromas diagnozuojamas vis dažniau, tačiau tai galima sieti ir su visuomenės sąmoningumo išaugimu – vis drąsiau kalbama apie perdegimą ir kreipiamasi pagalbos. Didesnis šuolis pastebimas išpopuliarėjus darbdavių teikiamam papildomam sveikatos draudimui, todėl psichiatrai šiandien sulaukia dar daugiau pacientų su perdegimo sindromu.

Gydytoja pabrėžia, kad svarbiausia – nelaukti, kol situacija pablogės, ir vos pajutus pirmuosius simptomus kreiptis pagalbos.

Pirmas žingsnis – darbdavio ar darbuotojo?

„Atsakomybė tenka tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Kadangi perdegimas dažniausiai kyla darbe, pirmiausia jo prevencija turėtų būti sprendžiama būtent ten. Darbdavys turėtų pastebėti ženklus, rodančius, kad darbuotojas pervargsta, peržengia savo ribas ir stengiasi atitikti visus keliamus lūkesčius. Tačiau tai pastebėti ne visada paprasta“, – sako šeimos gydytoja.

Anot jos, sudėtingiausia tai, kad perdegimas dažnai slepiasi po produktyvumo kauke. „Perfekcionistai ir itin atsakingi darbuotojai retai pripažįsta, kad jiems per sunku. Jie nuolat imasi naujų užduočių, dirba viršvalandžius ir patys sau įrodinėja, kad viskas gerai. Atrodo, kad didelis darbo krūvis juos, kaip įprasta, tik dar labiau motyvuoja“, – aiškina gydytoja.

Dėl to perdegimas dažniausiai pastebimas per vėlai – kai darbuotoją jau išduoda emociniai pokyčiai: jis tampa dirglesnis, praranda motyvaciją, krenta produktyvumas, prastėja darbo kokybė.

Būtent todėl svarbu, kad pats darbuotojas gebėtų laiku atpažinti pirmuosius požymius – užsitęsusį stresą, nuovargį – ir apie juos kalbėtų darbdaviui. Tik taip galima rasti sprendimus: perskirstyti darbo krūvį, deleguoti dalį užduočių, skirti papildomo poilsio ar sudaryti lankstesnį darbo grafiką.

Kaip padėti pačiam sau?

„Deja, bet vien pakeisti darbo krūvį ar padaryti trumpą pertrauką dažnai nepakanka. Jei jau pripažinote problemą, pasikalbėjote su darbdaviu ir sumažinote darbo apimtis, įprastai liga jau būna pažengusi, todėl reikia imtis papildomų veiksmų, kad atkurtumėte emocinę ir fizinę būklę“, – teigia šeimos gydytoja.

Ji pataria susidaryti aiškų atsigavimo planą: griežtai laikytis naujo darbo apimčių grafiko, daugiau laiko skirti fizinei veiklai, grįžti prie pomėgių, laikytis subalansuotos mitybos, gerinti miego režimą. Jei nuovargis nepraeina, verta kreiptis į psichologą ar net psichiatrą – profesionali pagalba gali gerokai pagreitinti sveikimo procesą.

Naujai rutinai galima optimaliai išnaudoti ir papildomą sveikatos draudimą, jei darbdavys tokį suteikia. Įprastai tai daugiau prevencijos priemonė, skirta periodiškai rūpintis savo sveikata ir išvengti būtent perdegimų, tačiau susidūrus su šiuo iššūkiu yra ne menka pagalba gauti pagalbą greičiau.

„Šiuo metu viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose beveik 30 proc. asmenų, užsiregistravusių pas šeimos gydytoją, laukia konsultacijos daugiau nei 15 dienų, o pas savo srities specialistus, pavyzdžiui, psichologus, psichoterapeutus, ir daugiau nei mėnesį. Sveikatos draudimas leidžia išvengti ilgų laukimo eilių ir greičiau gauti reikiamą pagalbą“, – teigia gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ Sveikatos draudimo produkto vystymo ir Rizikos vertinimo vadovas Rimgaudas Staigis.

Pasak jo, net dešimtadalis visų sveikatos draudimo išlaidų skiriama psichiatro konsultacijoms ar emocinės gerovės užsiėmimams.

Svarbus finansinis saugumas

Vis dėlto kai kuriais atvejais gali prireikti ne tik trumpalaikio poilsio, bet ir ilgesnės pertraukos nuo darbo. „Žmonės kartais bijo pripažinti, kad jiems reikia ilgesnio poilsio – nedarbingumo, reabilitacijos ar net darbo keitimo. Neretai poreikį pailsėti temdo ir baimė dėl finansinio stabilumo ilgesnį laiką nedirbant. Tai dar vienas pavyzdys, kai itin svarbu turėti pakankamą finansinę pagalvę“, – sako R. Staigis.

Jo teigimu, tai, kokia forma kaupti santaupas, kiekvienas renkasi individualiai, įvertinęs savo toleruojamą riziką ir geriausiai suprantamas priemones. Siekiant apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo, verta apsvarstyti investicines kaupimo priemones.

„Investicinį gyvybės draudimą turintys žmonės dažnai nesusimąsto, jog jis taip pat gali tapti finansine pagalba netikėtoje situacijoje, taip pat ir ligos atveju. Dalį tokioje sutartyje kaupiamų lėšų prireikus galima bet kada išsiimti ir panaudoti gydymo ar pragyvenimo išlaidoms“, – aiškina draudimo ekspertas.

Šeimos gydytoja pritaria, kad dažniausiai perdegimo atveju suveikia ir greičiau atsistatyti padeda visapusiškas pagalbos rinkinys. Ji pataria juos derinti tarpusavyje ir gyvenimui pasakius „stop“ nesigėdyti, vyti baimes šalin bei pasinaudoti visomis galimybėmis pailsėti, kad galėtumėte sugrįžti su nauja jėga.