Periferinių nervų ligos gali ilgam paguldyti į lovą
Apsilankius Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurologijos skyriuje, susidarė įspūdis, kad vienoje palatoje guli skirtingomis ligomis sergantys pacientai. Vieni tylūs, vangūs, negali pakelti svaigstančios galvos ir nevaikšto, nes yra nusilpę ir netekę judesių koordinacijos, kiti, rodos, žvaliai atsakinėja į klausimus, tačiau nesikelia iš lovos, nes sunkiai valdo kojas ar patiria didelius nugaros skausmus. Bet ir vieni, ir kiti yra gydytojos neurologės m. dr. Ingos Slautaitės pacientai. Į ligoninę juos „suguldė“ nervų sistemos sutrikimai.
Kai sutrinka centrinė nervų sistema
Gydytojai neurologai diagnozuoja ir gydo centrinės bei periferinės nervų sistemų sutrikimus ir ligas. Centrinė nervų sistema – tai galvos ir nugaros smegenys. „Pacientai dažniausiai kreipiasi dėl įvairių centrinės nervų sistemos pažeidimus ar sutrikimus rodančių požymių: galvos skausmų ir svaigimo, judėjimo ir judesių koordinacijos sutrikimų, kalbos, atminties, rijimo, regėjimo ir kitų jutimų sutrikimo. Detali neurologo apžiūra ir ligonio papasakota ligos istorija leidžia tiksliai nustatyti, ar pažeista nervų sistema, kuri jos dalis – centrinė ar periferinė – pažeista ir kokia tikėtina ligos priežastis. Paskirti tyrimai dažnai patvirtina diagnozę“, – pasakojo gydytoja.
Pasak jos, dažniausiai centrinę nervų sistemą pažeidžia kraujotakos sutrikimai (išeminiai insultai ar kraujavimai), augliai, įvairios degeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimerio ar Parkinsono. Smegenis gali pažeisti įvairios uždegiminės ligos ir ligos, sukeltos išorinių veiksnių, pavyzdžiui, encefalitas, meningitas, taip pat ir autoimuninės, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė. „Pirmines nervų sistemos ligas, pavyzdžiui, migreną, epilepsiją, sukelia blogai funkcionuojančios nervinės ląstelės“, – aiškino gydytoja I.Slautaitė.
Svarbūs ir periferiniai nervai
Periferinę nervų sistemą sudaro iš galvos ir iš nugaros smegenų išeinantys nervai bei nerviniai rezginiai, prie nervų prigludę ir rezginiuose pasklidę nerviniai mazgai bei audiniuose išsidėsčiusi nesuskaičiuojama daugybė įvairių nervinių galūnių. Pasak neurologės, nervai sujungia centrinę nervų sistemą (galvos ir nugaros smegenis) su kitomis kūno dalimis ir visais organais. Periferiniais nervais perduodami nerviniai impulsai į mūsų galūnes, raumenis, vidaus organus, o tam tikra informacija sugrįžta atgal į centrinę nervų sistemą. Periferinei nervų sistemai priskiriama 12 porų galvinių nervų, išeinančių iš galvos smegenų. Jie leidžia mums atsimerkti, judinti akis, iškišti liežuvį, jausti prisilietimą prie veido ir pan., o klausos, uoslės, regos ir pusiausvyros nervai – regėti, užuosti, matyti, išlaikyti pusiausvyrą ir vaikščioti tiesiai.
Iš nugaros smegenų per stuburo slanksteliuose esančias angutes išeinančios nervinės skaidulos sudaro 31 porą nugarinių nervų, kurie, suskilę į nervines šakas, įnervuoja viso kūno ir galūnių raumenis, odą ir vidaus organus. Nervai sudaryti iš judinamųjų (motorinių) ir juntamųjų skaidulų pluoštų, apgaubtų specialiais jungiamojo audinio dangalais. Dažniausiai nervuose yra abiejų rūšių skaidulų, tačiau kai kurie nervai gali būti tik iš juntamųjų, o kiti – tik iš judinamųjų. Jutiminėmis skaidulomis visa informacija iš mūsų odos, raumenų receptorių keliauja į nugaros smegenis, o iš jų yra perduodama į
galvos smegenis. Taip mes suvokiame skausmą, žinome, kokį paviršių liečiame – šaltą ar šiltą, šlapią ar sausą, lygų ar dygliuotą. Motorinėmis nervo skaidulomis nervinis impulsas iš smegenų nukeliauja iki pat raumens ir duoda tam tikrą nurodymą, pavyzdžiui, sulenkti ar pakelti ranką ar koją, vadinasi, galime vaikščioti, judėti.
Kas pažeidžia periferinius nervus
Periferinių nervų pažeidimus gali sukelti tiek išoriniai, tiek ir vidiniai veiksniai, dėl kurių pablogėja nervo kraujotaka, mityba, todėl sutrinka ir jo funkcija. Gydytoja aiškino, kad dažniausios išorinės priežastys, pažeidžiančios nervus ir sutrikdančios jų funkcijas, yra virusinės infekcijos, nepakankama mityba, lėtinės ligos, tokios kaip cukraligė, medžiagų apykaitos sutrikimai, uždegiminės kraujagyslių ligos, ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai. Neuralginius skausmus taip pat gali išprovokuoti uždegiminiai organizmo procesai, vitaminų, ypač B grupės, stoka, įvairūs toksiniai pažeidimai, pradedant alkoholio poveikiu ir baigiant apsinuodijimu sunkiaisiais metalais. Dažniausiai dėl šių priežasčių nukenčia daugybė smulkių nervų, pacientus vargina nuolatinis galūnių tirpimas, šalimas, skausmas, jutimo sutrikimai, silpnumas. Tačiau neretai pakenkiamas vienas ar keli izoliuoti nervai.
Dažnai nervus pažeidžia stuburo, kaulų, raumenų ar sausgyslių, pro kuriuos arba šalia kurių eina periferinis nervas, pakitimai. Kai nervas liečiasi, trinasi ar yra spaudžiamas stuburo kaulinių ataugų, tarpslankstelinio disko išvaržų, sustorėjusių raiščių, išsivysto nervo uždegimas. Ūmios traumos ar ilgalaikis kontaktas su šiomis struktūromis, nepatogi, ilgalaikė stuburo ar galūnės padėtis gali paskatinti tokio pobūdžio uždegimo vystymąsi. Dėl šių problemų dažniausiai nukenčia vienas ar keli stambūs nervai, tai yra dažniausia tarpšonkaulinės neuralgijos, radikulito ar vieno iš rankos nervų uždegimo priežastis.
Specialistė pabrėžė, kad neretai neuralgijas sukelia keletas veiksnių. Tad manyti, kad „štai mane perpūtė vėjas, peršalau, todėl susuko nugarą ar sprandą, ir, matyt, pažeistas nervas“, pasak gydytojos, yra klaidinga. „Peršalimas gali nebent susilpninti imunitetą, dėl to paūmėja jau esančios lėtinės ligos, lemiančios nervų pažeidimus, bet paties nervo pažeisti negali“, – sakė ji.
Skausmas ir prarastos funkcijos
Tie, kuriems yra buvęs pažeistas danties nervas, puikiai pažįsta tą veriantį nepakenčiamą skausmą. „Kai neurologai, rinkdami žinias apie ligos eigą, prašo paciento nupasakoti, kaip jiems skauda, jie dažniausiai bando prisiminti šį pojūtį ir palyginti jį su šiuo metu kankinančiu skausmu“, – pasakojo I.Slautaitė ir pridūrė, kad ligos anamnezė, t. y. paciento nusiskundimų chronologinė seka, jų kitimo pobūdis yra pagrindinis tokių ligų diagnozavimo metodas.
Pažeisto periferinio nervo skausmas – neuralginis skausmas, kurį lemia nervo pakitimai, taip pat yra deginantis, duriantis, veriantis, pulsuojantis ar ilgalaikis. Toks skausmas neretai stipriausiai pasireiškia naktimis ar esant ramybės būsenoje. Priklausomai nuo to, koks nervas yra pažeistas, jutiminis, motorinis ar autonominis, tokie požymiai ir atsiranda.
„Dauguma nervų atlieka tiek jutiminę, tiek motorinę funkcijas, tad nervo pažeidimas pasireiškia tuo, kad mums labai skauda, ir tuo, kad tas nervas nebeatlieka savo paskirties, – dvejopus tokių pacientų patiriamus pojūčius analizavo medikė. – Tarkime, nebegalime sulenkti galūnės, judinti rankos pirštų, paeiti ant pirštų galų, sutrinka jutimas, atsiranda nemalonus dilgčiojimas, deginimo pojūtis arba visiška nejautra ir pan.“ Jei užspaustos motorinių nervų šakelės, gali atsirasti raumenų silpnumas, spazmai, mėšlungis. Jutiminių nervų
pažeidimai sukelia deginantį, duriantį skausmą, tirpulį.
Kaip paaiškino pašnekovė, pažeisto periferinio nervo skausmas dažniausiai atpažįstamas iš to, kad jis plinta per anatominę nervo eigą.
Pavyzdžiui, jei skausmo pojūtis išplinta vienoje veido pusėje, greičiausiai bus pažeistas čia išsidėstęs trišakis nervas, jei skauda pusę plaukuotos galvos dalies,– greičiausiai pakaušinis nervas. Juosiančio skausmo pojūčio šonkaulių srityje priežastis gali būti stuburo pakitimų dirginamo pažeistas tarpšonkaulinis nervas. Nervų šaknelių (radikulitas) ar sėdmens nervo (išijas arba išialgija) užspaudimas arba uždegimas juosmens-kryžkaulio srityje sukels į koją plintantį skausmą. Daugybinių smulkių nervų uždegimui bus būdinga pėdų ar plaštakų tirpimas, skausmai, sunkiais atvejais – sutrikusi eisena ir pusiausvyra, nes dėl pažeistų nervų nebegauname informacijos apie pėdų ir kojų padėtį erdvėje.
Kada prireiks neurologo
„Tai, kad skausmą sukėlė pažeistas periferinis nervas, nesunkiai diagnozuoti gali ir šeimos gydytojas, – sakė I.Slautaitė. – Gydymas yra kompleksinis, skiriami vaistai, mažinantys nervo uždegimą, ir vaistai, blokuojantys skausmo plitimą, tai yra patį skausmo pajutimą. Į neurologus reikia kreiptis, kai skausmas užsitęsia ir ilgiau kaip tris savaites gydomas neslopsta, atsiranda kitos bėdos: periferinis paralyžius, motorinių funkcijų sutrikimai. Sunkiais atvejais, kai ūmi išvarža užspaudžia kelias nervines šakneles, gali nusilpti abi kojos ir sutrikti dubens organų veikla, žmogui tampa sunku pasišlapinti. Tokiais atvejais neurologo konsultacija yra būtina, o kartais, esant tam tikroms indikacijoms, reiks ir neurochirurgo konsultacijos. Gydytoja nuramino, kad dėl nervo uždegimo atsiradęs paralyžius yra laikinas. Praėjus uždegimui, jutimai taip pat grįžta. Tačiau perspėjo, kad kuo ilgiau tęsiasi uždegimas, kuo gilesnis yra nervo pažeidimas, tuo ilgesnis ir sunkesnis gijimas, kuris gali užsitęsti ir iki pusės metų. Beje, neurologinis gydymas turi nemažai ypatumų, todėl pačių nusipirkti vaistai nuo galvos skausmo neužtikrins, kad skausmas nepasikartos ar nepaaštrės ateityje. Jei kamuoja skausmai dėl pažeisto nervo, pirmiausia žmogus gydomas priešuždegiminiais vaistais nuo skausmo, tačiau gydymas turi būti kompleksinis, vien tik šių vaistų dažnai nepakanka.
„Žmonės nustemba, kodėl mes, neurologai, gydydami pažeistus periferinius nervus, galime skirti antiepilepsinius vaistus ar antidepresantus, – gydymo ypatybes aiškino medikė. – Nepamirškite, kad, esant pažeistam nervui, mūsų centrinė nervų sistema nuolat dirginama skausminių impulsų, tampa daug jautresnė, ji sugeba kankinantį skausmą generuoti, dar labiau padidinti. Juk, rodos, tereikia toje vietoje vos prisiliesti ir jau skauda... Tokie vaistai neleidžia skausmui įjautrinti visos nervų sistemos.“ Be to, taikomi ir kiti gydymo metodai: refleksoterapija, fizioterapija, ultravioletinis spinduliavimas, gydomųjų medžiagų elektroforezė, efektyvus yra ir tradicinis nugaros masažas (ypač išijo ir radikulito atveju).
Asta Geibūnienė
Susiję straipsniai
