Perinatalinė infekcija gali sukelti nėštumo komplikacijų, pabloginti naujagimio būklę ir sutrikdyti augančio vaiko raidą. Todėl ši tema itin aktuali ir visuomenėje kelia daug diskusijų. Į Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusią konferenciją „Perinatalinė infekcija: multidisciplininis požiūris“ susirinko akušeriai ginekologai, infektologai ir neonatologai, akušerės ir naujagimių slaugytojos.
Konferencijos tikslas – pateikti naujausius duomenis nėščiąsias ir naujagimius prižiūrintiems profesionalams, aptarti aktualiausius klausimus, suvienodinti tyrimo ir gydymo taktiką perinatalinės infekcijos atveju. Viena iš renginio iniciatorių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė kvietė domėtis mokslo įrodymais, perimti kitų šalių patirtį ir bendromis visų specialistų jėgomis įtikinti visuomenę, kad būtina skirti tinkamą dėmesį ligų prevencijai.
Konferencijos metu akcentuota nėščių moterų, naujagimių ir medicinos personalo, ypač dirbančio perinatologijos srityje, vakcinacijos svarba. Buvo aptarta vaisingo amžiaus moterų, nėščiųjų ir maitinančių moterų vakcinacija, išskirtinį dėmesį skiriant nėščiųjų vakcinacijai nuo gripo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos ir JAV ligų prevencijos ir kontrolės centrai, akušerių ginekologų, infektologų bei pediatrų asociacijos Europoje, JAV, Kanadoje įvardija nėščiąsias kaip svarbiausią gripo rizikos grupę ir rekomenduoja visas nėščias moteris skiepyti nuo gripo.
„Nors Lietuvoje nuo 2010 m. nėščiosios nuo gripo skiepijamos valstybės lėšomis, deja, nuo šios ligos mūsų šalyje 2010–2011 m. gripo sezono metu pasiskiepijo tik 35, 2012–2013 m – 45, 2013–2014 m. – 69 nėščios moterys“, – šalies statistiką pateikė LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė.
Taigi, Lietuvoje nuo gripo pasiskiepija tik 0,05 proc. nėščių moterų, nors Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet nuo gripo paskiepijama 50–60 proc. nėščiųjų. Dėl klaidingo, mokslo įrodymais nepagrįsto visuomenės ir pačių medikų požiūrio į infekcinių ligų imunoprofilaktiką bei žinių ir atsakomybės stokos prioritetinė gripo rizikos grupė – nėščiosios – nuo gripo Lietuvoje skiepijasi vangiausiai. „Būtina siekti, kad vakcinacijos nuo gripo apimtys šioje rizikos grupėje padidėtų“, - pabrėžė A. Mickienė.
Atkreiptas dėmesys, jog rutininis tyrimas dėl toksoplazmozės bei citomegalo viruso nerekomenduojamas, tačiau labai svarbu formuoti visuomenės higienos įgūdžius, mažinančius šių infekcijų tikimybę. Kalbėdama apie hepatito sukeltas nėštumo komplikacijas, LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos doc. Meilė Minkauskienė atkreipė dėmėsį, kad likome bene vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurioje nevykdoma hepatito B patikra nėščiosioms.
Infektologai įspėja, kad vėjaraupių infekcija kelia didžiulę riziką vaisiui ir moteriai, jei susergama nėštumo metu. Didžiausia viruso perdavimo vaisiui bei jo pažeidimo tikimybė, kai nėščioji suserga 12–20 nėštumo savaitę. Tuo atveju rekomenduojama moteriai sušvirkšti vėjaraupius sukeliančio viruso Varicella zoster imunoglobulino (VZIG), tačiau Lietuvoje jo, deja, kol kas nėra. Pasak prof. A. Mickienės, imunoglobulinas būtinas ir naujagimiui, jei motina užsikrečia vėjaraupiais prieš gimdymą.
„Šių imunoglobulinų skyrimas pagrįstas mokslo įrodymais, taip pat numatytas Lietuvoje priimtose medicinos normose, tačiau šalyje jų nėra“, - pabrėžė prof. A. Mickienė ir pridūrė, kad numatyta kreiptis į atsakingas institucijas dėl aprūpinimo šiais preparatais.
Dar viena nenugalėta infekcija – tuberkuliozė. Pažymėta, kad jei liga tinkamai gydoma, nėštumo nutraukti nereikia ir po gimdymo motina žindyti naujagimį gali. Labai svarbu ištirti naujagimį ir, esant reikalui – jį gydyti. Specialistai sunerimę, kad šiuo metu Lietuvoje nėra BCG (tuberkuliozės) vakcinos, todėl sutrikdomas įprastinis vakcinacijos ritmas, ir ateityje kils sunkumų norint paskiepyti šiuo periodu gimusius vaikus.
LSMU Neonatologijos klinikos vadovė doc. Rasa Tamelienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vaikų skiepų kalendoriuje numatyta naujagimius vakcinuoti hepatito B vakcina pirmąją gyvenimo parą, o BCG vakcina – antrą–trečią gyvenimo parą. Pastaruoju metu didelį susirūpinimą kelia „mada“ atsisakyti skiepų naujagimystėje. Kauno perinatologijos centro duomenimis, 2013 metais skiepų atsisakė apie 5 procentus naujagimių tėvelių. Atsisakymo priežastys – nepakankamas visuomenės informavimas apie vakcinų naudą naujagimio ir mažo vaiko apsaugai bei nepagrįstos komplikacijų baimės.
Konferencijos organizatoriai – Lietuvos akušerių ginekologų, Lietuvos infektologų draugijos ir Neonatologijos asociacija – džiaugiasi susidomėjimu šia aktualia tema ir tikisi vyriausybinių struktūrų palaikymo sprendžiant perinatalinės infekcijos tyrimą, gydymą bei profilaktiką. Rudenį konferenciją šiuo klausimu planuojama surengti drauge su šeimos gydytojais.