Vaistines raktažoles lengva atpažinti iš žiedynų, panašių į nedidelių aukso spalvos raktų ryšulėlius.
Šie spalvingi augalai jau labai seniai naudojami sergant astma, podagra, reumatu, kenčiant nuo galvos svaigimo, migrenos ir kitų negalavimų. Gydomųjų savybių turi ne tik raktažolių žiedai, bet ir lapai. Raktažolių žieduose yra daug saponinų, flavonoidų, askorbino rūgšties, o lapuose – vitamino C.
Nustatyta, kad penki šio augalo lapai turi tiek vitamino C, kiek žmogui reikia per parą. Šviežius nuskintus raktažolių lapus galima maišyti su kiaulpienėmis, garšvomis ir valgyti kaip salotas. Iš raktažolių pagaminti vaistai veikia kaip nuskausminamieji (slopina kaulų, krūtinės skausmus ir kt.), mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą, gydo slogą. Saponinai, kurių gausu ne tik šių augalų žieduose, bet ir lapuose, skatina bronchų liaukų sekreciją, todėl gerina atsikosėjimą persišaldžius, sergant bronchitu ar kitomis kvėpavimo takų ligomis.
Raktažolės auga sausesnėse pievose, šlaituose, miško aikštelėse.Jų galima aptikti ir pakelėse, tačiau dėl užterštumo vaistams jos netinka. Raktažolių lapai ir žiedai skinami joms žydint – iki birželio pabaigos.
Juos prieš vartojimą reikia išdžiovinti gerai vėdinamoje patalpoje. Vieną arbatinį šaukštelį džiovintų raktažolių žiedų (galite įmaišyti ir lapų) užplikykite stikline verdančio vandens ir palikite pusvalandžiui, kad pritrauktų.
Paruoštą arbatą išgerkite iš karto arba per kelis kartus (jei užplikysite valgomąjį šaukštą žaliavos, arbatą gurkšnokite visą dieną). Peršalus ar varginant kosuliui, arbatą patariama ruošti prieš miegą.
Galite įdėti ir liepžiedžių, gysločių, ramunėlių ar medetkų, paskaninti arbatą medumi.
Raktažolių gydymo tikslais nerekomenduojama vartoti nėščiosioms (jos skatina gimdos susitraukimus), taip pat asmenims, vartojantiems kraują skystinančius vaistus (mažinančius kraujo krešėjimą). Didelės dozės raktažolių preparatų gali sukelti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą.
Jadvyga Balvočiūtė,
žolininkė