Petrą Baublį prisimenant. Geriausias vaistas nuo ligų ir blogo ūpo(1)

Simboliška, kad 2014-ieji paskelbti Vaikų sveikatos metais ir minimos dviejų garsių Lietuvos gydytojų pediatrų gimimo metinės. Žydų kilmės gydytojui, medicinos teoretikui, humanistui Cemachui Šabadui (1864-1935 m.) šiemet būtų sukakę 150 metų. Plačioji visuomenė jį žino kaip K. Čiukovskio pasakos herojaus Daktaro Aiskaudos prototipą. Taip pat šiemet minimos kito garsaus Lietuvos gydytojo, pediatro Petro Baublio 100-osios gimimo metinės.

Reklama

Kalbamės su Lietuvos medicinos bibliotekos (Kaštonų g.7, Vilnius) Informacijos skyriaus vedėja Regina Vaišviliene, bibliotekoje parengusia parodą šiai progai atminti (paroda veiks iki rugpjūčio 20 d.)

Papasakokite apie Lietuvos pediatrijos pradininko Petro Baublio mokslinę veiklą.

Petras Baublys buvo labai populiarus ir atsidavęs pediatras. Neįtikima, tačiau tai, ką doc. P. Baublys rašė prieš kelis dešimtmečius, aktualu ir dabar.

Pirmieji jo straipsniai, gal tiksliau - užsienio literatūros vaikų ligų klausimais referavimas, pasirodė 1938 m. žurnale „Medicina“. Vėliau, 1939-1941 m., jau spausdinami jo parašyti straipsniai apie vaikų viduriavimą, migdymą ir kt. žurnaluose „Motina ir vaikas“, „Liaudies sveikata“, „Sveikata ir darbas“, „Sveika šeima“.

1954 m. išleisti pirmieji P. Baublio parašyti vaiko auginimo dienynas ir „Vaikų ligų“ vadovėlis. Mes dabar daug ką darome sudėtingai, vaikų auginimo vadovėliai nėra tokie išsamūs ir patogūs. O pediatras P. Baublys savo darbuose viską taip paprastai ir aiškiai išdėstė. Tai buvo leidiniai ne išskirtiniams, tačiau visiems tėvams ir visiems vaikams. P. Baublys buvo tikras eruditas, širdies ir intelekto žmogus bei savo profesinės srities žinovas. Galbūt todėl jo knygose nebuvo nė vieno atliekamo žodžio, kuris negalėtų būti vartojamas šiandien.

Pavyzdžiui?

Vaiko auginimo dienyne numatyta vietos ir motinos užrašams apie kūdikį bei jo vystymąsi, daug išsamių pavyzdžių, tarkim, kaip maitinti kūdikį ar net drabužėlių siuvimo brėžinių. Įžangoje jis rašo, kad „geriausiai vaiką nuo jo sveikatai gresiančių ligų apsaugos tik ta motina, kuri yra susipažinusi su vaiko organizmo ypatybėmis, žino, kaip prižiūrėti ir auginti vaiką“.

Šis dienynas labiau skirtas motinai, tačiau kituose P. Baublio darbuose randame daug patarimų visai šeimai, kurioje gydytojas itin pabrėžė tėvo vaidmenį. Gal jo darbai todėl ir aktualūs, kad vėl kalbame apie šeimos reikšmę visuomenėje.

Kartu su gydytoju Vytautu Sirijos Gira parengtoje knygelėje „Būk sveikas!“ paprastai ir aiškiai sudėliota, ką ir kaip turi daryti tėvai ir pats vaikas. Pradedama nuo šeimos sukūrimo tikslo, nėštumo pradžios patarimų ir apžvelgiama kūdikio raida mėnesiais iki metų. Čia rašoma ir apie higieną, ir apie auklėjimą bei vaikų ligas. Visuose darbuose akcentuojama maitinimo krūtimi svarba.

Kita tėvams skirta knyga „Vaikas auga“ parengta kartu su VU Vaikų ligų katedros vedėja Liudmila Steponaitiene. Paprastai, ramiai ir logiškai išdėstyta, kaip vaiką lytiškai šviesti, kaip su jais kalbėtis ir elgtis, koks tėvo vaidmuo šeimoje, kai moteris laukiasi ir pan.

Ką reiškė P. Baubliui dirbti su sergančiais vaikais?

P. Baublys ne kartą sakęs, jog nemėgsta daug rašyti, nors jo publikacijų tikrai nemažai. Jis pats save laikė praktiku, kuris dirbo su mamomis, tėvais ir vaikais. Visi – tiek studentai, tiek pacientų tėvai, tiek sergantys vaikai ir kolegos – jį labai mylėjo, laikė ne tik geru specialistu, bet ir pedagogu bei puikiu žmogumi. Ligoninėje jis buvo autoritetas.

Su vaikais jis dirbo labai atsakingai, jautriai ir su meile. P. Baublys sakydavo, kad jei gydytojas mokės prieiti prie vaiko, jis sulauks sėkmės. Jau pirmuose straipsniuose jis rašo, kad gera vaiko savijauta ir puiki nuotaika yra pusė jo sveikatos.

Jis buvo labai populiarus gydytojas, pacientai nesidrovėdavo pas jį užsukti į namus ar trukdyti atostogų metu. P. Baublys niekada neatsisakydavo padėti, netausodavo savęs net ir laisvalaikiu.

Lietuvos sveikatos apsaugos padėtis iki Antrojo pasaulinio karo ir po jo buvo sudėtinga. Tik tokie atsidavę gydytojai kaip P. Baublys ir jo kolegos darė viską, kad ji būtų geresnė. Tarkim, siekė, kad skiepai būtų nemokami. Juk vadinamaisiais A. Smetonos metais jie buvo brangūs, tik nuo gydytojų (beje, kaip ir dabar) priklausė, kiek daug žmonių jų gaus pigiau. Vaikų mirtingumas tikrai buvo labai didelis. Ir tuberkuliozė buvo didžiulė problema.

Papasakokite apie 1942-1944 m. Tuomet P. Baublys, dirbdamas Kauno kūdikių namų direktoriumi, gelbėjo nacių persekiojamus žydų vaikus.

Jis, rizikuodamas ne tik netekti darbo, bet ir savo, artimųjų bei kolegų gyvybėmis, išgelbėjo kelias dešimtis žydų ir kitų tautybių vaikų. Netoli nuo kūdikių namų „Lopšelis“ buvo Vilijampolės žydų getas. Dažnai vakarais žydai iš geto palikdavo prie kūdikių namų savo vaikus, kuriuos personalas paimdavo ir įformindavo kaip pamestinukus. Vėliau juos paimdavo auginti žmonės iš įvairių Lietuvos vietovių. Jau po mirties P. Baubliui Izraelyje įteiktas pasaulio teisuolio medalis ir diplomas, pasodintas medis Teisuolių alėjoje ir jo vardu Izraelyje pavadinta gatvė.

Docentės Dalios Tripokienės prisiminimai apie P. Baublį

Mes jį vadinome profesoriumi, nors to vardo jis neturėjo. Tačiau jis tikrai mums buvo profesorius! Ne tik geras gydytojas, bet ir puikus pedagogas. Mokėjo bendrauti ir su dideliais, ir su mažais pacientais.

Profesorius labai mėgo baidares. Kartą mes plaukėme baidarėmis. Tuo metu jau laukiausi, tačiau pilvuko dar nebuvo matyti, o aš niekam ir nesakiau. Kaip tik tąsyk plaukiau vienoje baidarėje su P. Baubliu. Kai dukrai buvo 4 mėn., ji krito ant cementinių grindų. Išsigandusi paskambinau profesoriui pasiklausti, ką geriau daryti. Įsivaizduokite, jis kelis kilometrus atėjo pėsčias! Man nepatogu tapo, sakau, paskambinau, tenorėdama pasikonsultuoti. O jis sako: „Aš paskaičiavau ir supratau, kad tai mano plaukimo draugė. Na, kaip aš jai galėčiau nepadėti?“ Nesunku jam buvo ateiti iš vieno miesto galo į kitą, kad galėtų padėti.

Apskritai P. Baublys apgaubdavo visus dėmesiu, labai humanišku požiūriu tiek į didelius, tiek į mažus. Begalinis jo geranoriškumas, aukojimasis kitiems buvo didžiulis. Jis neatsisakydavo padėti kitiems net per savo atostogas.

Citatos iš Petro Baublio straipsnių ir knygų

Šypsena, giedras sąmojis – geriausias vaistas nuo ligų ir blogo ūpo.

Kiekvienam ligoniui reikia gydytojo užuojautos, kantrybės, jautrumo ir žinoma, gero profesinio pasirengimo. Vaikų gydytojui šių savybių reikia dvigubai daugiau. O svarbiausia – meilės.

Kiekvienas vaikų gydytojas turi būti ir sumanus auklėtojas, ir kantrus pedagogas, ir, žinoma, nuoširdus vaikų bičiulis.

Gydytojo patarimus reikia branginti ir vykdyti.

Merginos ir moterys, kurios nusikrato pirmuoju nėštumu, dažnai verkia visą gyvenimą. Tos, kurios drąsiai ir išdidžiai pagimdo kūdikį, dažnai sukuria šeimą ir laimingai gyvena.

Jeigu jūsų žmona labai bijo gimdymo, nuraminkite ją, pralinksminkite, nueikite kartu į kiną ar teatrą – tegul ji išsiblaško ir negalvoja apie nemalonius dalykus.

Jie (žindomi kūdikiai – Aut. past.) greičiau auga ir užauga sveikesni. Ir pačiai motinai žindyti yra sveika. Žindanti motina dažnai tiesiog sužydi, pagražėja, pajaunėja. Žindant greičiau susitvarko visi nėštumo padariniai.

Labai blogai elgiasi tėvai, darydami iš savo vaiko kažkokią retenybę, visų gabumų viršūnę. Ateina svečiai, ir vaikas pradeda demonstruoti savo meną: pasako eilėraščių, padainuoja dainą, paskambina fortepijonu. Svečiams paprastai nuobodu, bet iš mandagumo stebisi: „Ach, koks jūsų vaikas gabus, koks talentingas“. <...> Paskui tėvai negali suprasti, kodėl iš tokio „genijaus“ išaugo tuščias žmogus ir nemokša.

Vaikas turi valgyti tai, kas jam paduota. Jūs labai gadinate vaiką, taikydamiesi prie jo norų. Neteisingai maitinamas vaikas auga kaprizingu egoistu.

Stebėkime vaiko sveikatą taip, kad jis nejaustų mūsų rūpesčio ir baimės. Vaiką laikykime ligoniu, kai jam be priežasties parausta, pabąla ar pašiurpsta oda, odoje pasirodo dėmėtas išbėrimas, parausta ir supūliuoja akys, skauda galvą, krečia šaltis, pakyla temperatūra, kai vaikas vemia ir viduriuoja, jaučia bet kokį skausmą, ima dažnai šlapintis ar šlapimas susilaiko, patinsta kuri nors vieta, teka pūliai iš ausų, nosies.

Svarbiausi P. Baublio biografijos faktai

Gimė 1914 m. gegužės 23 d. Lydoje (Baltarusijoje). 1936 m. baigė Kauno universiteto Medicinos fakultetą. 1942-1944 m. buvo Kauno kūdikių namų vedėjas. Tais metais jis gelbėjo nacių persekiojamus žydų šeimų vaikus. Nuo 1944 m. dirbo Vilniaus universiteto (VU) dėstytoju. 1950-58 m. buvo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vyriausiasis pediatras. 1973 m. gruodžio 16 d. kartu su kitais garsiais Lietuvos pediatrais žuvo lėktuvo „TU-124“ katastrofoje prie Karačiarovo kaimo (Rusija, Maskvos sritis). Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

1977 m. Izraelyje apdovanotas Pasaulio teisuolio medaliu ir Teisuolių alėjoje jo garbei pasodintas medis. Be to, jis apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Jam atidengta memorialinė lenta prie Kūdikių namų Vilijampolėje ir jo vardu pavadinta gatvė Izraelyje bei Vilniuje, Santariškių medicinos miestelyje.