Pietų Korėja lietuvių akimis: viskas kitaip, viskas neįprasta(2)

„Jaučiuosi lyg būčiau grįžusi į vaikystę – viskas nauja, viskas kitaip, viskas neįprasta“, – rašė man draugė, išvykusi studijuoti į Pietų Korėją - beveik 50 milijonų gyventojų turinčią prezidentinę respubliką Rytų Azijoje. Dar ketvirtame dešimtmetyje buvusi viena skurdžiausių šalių Azijoje, Pietų Korėja šiuo metu yra viena iš Azijos lyderių – pagal BVP  Azijoje užima ketvirtą, pasaulyje – tryliktą vietą.

Reklama

Pakalbinau keturis šioje tolimoje šalyje studijavusius lietuvius.  Du iš mano pašnekovų –  menininkas Karolis Arbačiauskas ir nekilnojamojo turto specialistė Inga Praprovaitė pusę metų gyveno ir studijavo Daegu – mieste, turinčiame beveik 2,5 mln. gyventojų. Šiuo metu Niujorke gyvenanti ir dirbanti Lina Jasaitė studijavo ir stažavosi kiek mažesniame – vos milijoną gyventojų turinčiame Ulsan mieste. Aurimas Paulius Girčys magistro studijoms buvo pasirinkęs Pietų Korėjos sostinę – Seulą.

Maisto racionas – mums neįprastas ir įvairus

Apie korėjiečių mitybos įpročius visi mano kalbinti pašnekovai atsiliepė panašiai. Jų mityba visavertiška ir reguliari. „Tipiškas korėjietiškas maistas visuomet yra labai aštrus ir sūrus, o tai iš dalies Pietų Korėjoje  siejama su didesniu korėjiečių sergamumu skrandžio vėžiu“, – tvirtino Karolis su Inga.

Lina savo laiške rašė, kad korėjiečių mitybos racioną sudaro ryžiai, kiauliena, jautiena, makaronai, tradiciniai marinuoti ridikai, tam tikru būdu paruošti kopūstai (kimchi) ir kitos daržovės, kurių mes Lietuvoje niekada nesame regėję. Žalios jūros gėrybės yra mažiau populiarios, bet jų rasti lengva. „Švieži mums įprasti vaisiai Pietų Korėjoje yra santykinai brangūs, nes didžioji dalis jų yra importuojami. Pavyzdžiui, norėdami nusipirkti apie 4 kg sveriantį arbūzą, sumokėsite apie 50 Lt” , – teigė Inga.

Aurimas pastebėjo, kad vietiniai kasdien valgo sriubas, į kurias prisideda ryžių (nes kitaip jos yra per aštrios) – iš pradžių skonis kiek keistokas, bet vėliau priprantama ir net pasidaro labai skanu. Duonos produktai yra nepopuliarūs, juos įsigyti galima tik vakarietiškų prekių parduotuvėse ar prancūziškose “boulangerie”.

Kavinėse bei restoranuose, užsisakius pagrindinį patiekalą, yra normalu nemokamai gauti geriamojo vandens bei neribojamą kiekį įvairių užkandžių. Vanduo iš čiaupo Pietų Korėjoje nėra tinkamas gerti.

Pokalbininkai pasakojo, kad  Pietų Korėjoje nemažai greito maisto restoranų, bet jie nėra tokie perkrauti ar populiarūs kaip Lietuvoje ar JAV. Kepta vištiena su įvairiais padažais papildo jų greito maisto (mėsainių, picų) racioną. Europietiška virtuvė Korėjoje, kad ir spagečiai ar picos, būna užaštrinta ir lyginant su vietiniu maistu – brangi. Lietuviškas alus (0,33 litro) Korėjoje kainuoja apie 7 dolerius.

 Valgyti vienam – tabu

Visi kalbinti lietuviai patvirtino, kad korėjiečiai po vieną nevalgo. Šioje šalyje gajus bendruomeniškumas pasireiškia ir valgymo kultūroje. Vieni patys žmonės nepietauja, nevakarieniauja, retas valgo pusryčius vienas. Valgymas be kompanijos jiems nepriimtinas. Namuose korėjiečiai maisto taip pat negamina, neretai, ypač studentų bendrabučiuose, – net nėra virtuvių. Dažniausiai valgoma viešojo maitinimo įstaigose, kurių mieste, net miegamuosiuose rajonuose, yra itin daug.

„Ne tik valgymas, bet ir jo planavimas tapo neatsiejama mano dienos dalimi. Kodėl? Nes ten, kur gyvenau, nėra įprasta valgyti vienam, mano mėgstamiausi patiekalai dažnai net nebūdavo patiekiami vienam žmogui, taigi valgymo kompanionas ar kompanionai buvo būtini, – rašė Lina. – Korėjiečiai valgo tris kartus per dieną, universiteto studentai, gyvenantys bendrabučiuose, yra priversti kiekvieną semestrą susimokėti už maisto planą, į kuri įeina pusryčiai, pietūs bei vakarienė. Įmonė, kurioje praktikavausi, taip pat aprūpindavo savo darbuotojus pietumis. Šios šalies gyventojai valgo reguliariai, taip išvengia per didelio užkandžiavimo, tačiau rekomendacijos, kurias dažnai girdžiu ar galiu pamatyti mūsų spaudoje: valgyti dažnai ir po mažiau, jiems irgi yra svetimos.“

Vienkartiniai dantų šepetukai kavinių tualetuose

Lietuviams įspūdį paliko ir korėjiečių higienos įpročiai. Dažnas rankų plovimas nepasirodė toks keistas, kaip itin dažnas dantų valymas. Karolis net pasipiktinęs konstatavo faktą: „Dantis jie valo per kiekvieną pertrauką, maždaug kas pusantros valandos.”  “Taip, taip, – antrino Inga, – po kiekvieno valgymo visi draugiškai eina į tualetą dantų valytis. Kai kurių kavinių tualetuose net galima rasti vienkartinių dantų šepetėlių, kramtomosios  gumos“.  Studentai į paskaitas atsineša dantų šepetukus, kad  galėtų išsivalyti dantis pertraukų metu.

Ne mažiau keista taisyklė yra griežtas draudimas baseine vaikščioti su šlepetėmis, dėl moralinių normų moterys baseine dėvi tik vientisus maudymosi kostiumėlius. Įdomu ir tai, kad moterys baseino duše prausiasi sėdėdamos ant specialiai tam pritaikytų plastikinių kėdučių.

Karolis užsiminė, kad korėjietės labiau mėgsta bekvapę kosmetiką. Nebrangios, geros kokybės korėjietiškos kosmetikos yra labai daug rūšių. Be to, ir vyrai naudoja labai daug kosmetikos. „Turbūt vidutinis korėjietis vyras kosmetikos turi daugiau negu aš – lietuvė moteris“ – juokėsi Inga. „Taip, yra paskaičiuota, kad korėjietė kiekvieną rytą naudoja apie 14 skirtingų kosmetikos priemonių“,  – patikino Karolis. „Moterys, nors naudoja daug kosmetikos, tačiau labai skoningai“ , – papildė Inga. 

 Grožio kultas: europietiškas veidas, balta oda ir „mikimauzai“.

Korėjiečiai naudoja daug odą balinančios kosmetikos. Anot jų – įdegęs kūnas yra negražus, prasčiokiškas, siejamas su darbu ryžių laukuose. „Paplūdimiuose nepamatysi merginos, vilkinčios maudymosi kostiumėlį. Ir merginos, ir vaikinai maudosi vilkėdami XXL dydžio marškinėlius, išsimaudę tepasi apsauginius filtrus ir balinančių medžiagų turinčius kremus ir slepiasi po skėčiais. Net vaikščiodami mieste kai kurie žmonės nuo saulės slepiasi po skėčiu,  – pasakojo Aurimas. –   Pietų Korėjoje išvaizda yra labai svarbus dalykas, todėl nemažai jaunuolių darosi plastines operacijas“.

„Didelė dalis merginų, baigusios mokyklą, darosi akių vokų ar nosies formos korekcijos operacijas, norėdamos įgauti baltajai rasei būdingų veido bruožų“, – rašė Lina. Šį faktą patvirtino ir  kiti pokalbininkai  – apie 50 proc. studijuoti į didmiesčius atvažiuojančių merginų po mokyklos baigimo būna pasidariusios bent vieną plastinę operaciją. Jų suvokimu – atvažiuodamos studijuoti į naują miestą, jos turi progą sudaryti naują, geresnį įspūdį apie save, todėl net nedvejodamos gulasi po skalpeliu.

Šioje šalyje populiarus  sportas: laipiojimas kalnais, sportavimas sporto klubuose,  kovos  menai. Daug  moterų sportuoja vakarais sporto klubuose, tačiau bėgiojimas parkuose, gatvėse nėra populiarus.

Korėjiečiai rengiasi stilingai, tačiau Aurimas užsiminė apie labai keistą jų stiliaus detalę. Seule tarp merginų buvo labai populiaru dėvėti didelio dydžio marškinėlius, ant kurių buvo nupieštas Disnėjaus personažas – peliukas Mikis. Jos net apsirengusios stilingą suknelę mėgo ant viršaus apsivilkti marškinėlius su „mikimauzu“.

Lietuvaičius nustebino ir tai, kad korėjiečių poros mėgsta tarpusavyje derinti savo aprangą – būna vyriškas modelis ir labai panašus moteriškas, ir pasitaiko korėjiečių porų, kurie vaikšto nuo galvos iki kojų vienodai apsirengę.

 Apie alkoholį, rūkymą, prostituciją

„Vienas iš niuansų, kuris įstrigo iš neigiamos pusės apie Pietų Korėją, yra didelis alkoholio vartojimas“, – prisiminė Aurimas. Kiti pokalbininkai antrino, jog darbo pokalbyje gali būti paklausta, ar vartoji alkoholį, ir jeigu vartoji – tai yra pliusas. Jeigu viršininkas po darbo pakvietė išgerti – darbuotojas negali atsisakyti. Taip pat nemandagu yra išgerti mažiau alkoholio  ar gerti jį lėčiau negu viršininkas. Bet jiems yra labai svarbu nepasigerti viršininko akyse, todėl jie geria, išvemia ir vėl geria.

Alkoholio vartojimas yra giliai įsišaknijusi tradicija Pietų Korėjoje. Dažniausiai geriami apie 20 proc.  stiprumo alkoholiniai gėrimai, kartais jie maišomi su vaisvandeniais ir pan. Tradicinis gėrimas – sodžiu - apie 20 proc.  korėjietiška degtinė, kuri yra pardavinėjama pakuotėse po 0,33 litro ir atrodo kaip alus. Taip pat jie turi vietinį vyną – baltos spalvos gėrimą, pagamintą iš ryžių, kuris šiek tiek gazuotas ir primena surūgusias sultis.

Tačiau šioje šalyje nepamatysi viešai rūkančios moters. Močiutės autobusų stotelėse į tokias moteris bado pirštais, jas aptarinėja. Tiesa, kartais kavinių moterų tualetuose galima užuosti dūmų kvapą, kartais rasti peleninių.

Prostitucija čia –  nelegalus užsiėmimas, tačiau niekas per daug šios problemos sprendimu nesirūpina. Viešnamiai dažnai yra žymimi senovinių kirpyklų (barbershop) ženklu, prostitucija egzistuoja ir karaokė baruose.

„Įdomu tai, kad korėjiečiai mano, jog lytiškai plintančiomis ligomis galima užsikrėsti tik nuo baltųjų rasės žmonių“, – pasakojo Aurimas.

Alternatyvioji  medicina

Gydymo paslaugos lietuviams Pietų Korėjoje pasirodė geros, ligoninės modernios, tačiau ne visi gydytojai kalba angliškai. Visiems, atvažiuojantiems gyventi į šalį, nuodugniai yra tikrinama sveikata, stengiamasi išvengti ŽIV, hepatito virusų ir kitų infekcinių ligų įvežimo. Sveikatos patikra svarbi ir norint gauti korėjietišką sveikatos draudimą.

Rytietiška, pas mus dar vadinama alternatyviąja,  medicina pasirodė ne itin populiari, gal net truputėlį skeptiškai vertinama.

Tačiau Lina pasakojo savo vieno svečiavimo korėjietės namuose patirtį: „Mano draugė pasiskundė savo mamai, jog jai skauda galvą. Mama, žiūrėdama televizorių, paėmė savo medicinos rinkinėlį, aprišo merginos nykščius ir įdūrusi adata į nykščius „nuleido“ šiek tiek kraujo.“  Linai pradėjus aikčioti, stebėtis, jos draugė korėjietė paaiškino, kad tai įprasta.