Pievoje auga ir sveikata, ir grožis

Už 20 km nuo Vilniaus gyvenanti Rasa Subačienė su šeima į kaimą atsikraustė prieš 8 metus. Gamtos apsuptyje gyvenanti moteris sako, jog po mūsų kojomis yra daugybė augalų, kuriuos galime naudoti ne tik arbatoms ruošti, bet ir grožiui puoselėti. Moteris sako, jog nereikia baigti aukštųjų mokslų, kad imtum atpažinti augalą. Anksčiau ir dar kartais dabar ją galima išvysti vaikščiojančią po pievą su knyga apie augalus rankose.  

Reklama

Gyvenimas gamtoje

Kai prieš 12 metų Rasa su vyru Audriumi pirko sodybą, jie aiškiai žinojo, kad mieste negyvens, abu norėjo gyventi gamtoje.

„Aš nesu miestietė, su tėvais gyvenome vienkiemyje, tėvai - dailininkai, į darželį nėjau. Molis, daržas - tai buvo mano ir sesės žaislai. Vyras - miestietis, bet jis studijavo ekologiją. Turiu pasakyti, kad jis iš pradžių žiūrėjo į sodybą kaip į vietą, kur galima bus ilsėtis, stebėti saulėlydį. Mano vyro pavyzdys geriausiai iliustruoja tai, kad norint visko galima išmokti, savo rankomis padaryti“, - šypsosi Rasa.

Tris dukras auginanti šeima turėjo pakeisti ne tik įpročius, bet ir požiūrį į daugelį dalykų. Pirmiausiai teko atsisakyti darbų, kurie verčia kasdien nustatytu laiku būti ofise ir nustatytu laiku iš ten išeiti. Po paskutinio nėštumo Rasa galutinai nusprendė, kad jau laikas imtis gyvenimo pokyčių.

„Po to, kai žmonės, sužinoję, jog gyvename kaime, pasidomi apie darbus, tada visi klausia, ką mes darom žiemą, kai labai prisninga. Paimam kastuvus ir kasam. Svarbiausia, pakeisti požiūrį – prisnigo, tai prisnigo“, - sako Rasa.

Ūkininko kursus baigusi moteris sako, jog jei yra svajonė, noras, tikslas – eini link jo. Anot Rasos, gamta puikiai įkvepia, suformuoja tikruosius norus. „Mes pavasarį stebime gervių šokius, kartais matom kukutį. Negali tokioje aplinkoje gyventi netikromis vertybėmis. O tiems, kas nuogąstauja dėl pinigų, visuomet sakau, kad esant norui, turint tikslą, ateina ir pinigai, ir viskas puikiai sekasi“, - sako pašnekovė.

Ką gali duoti gamta

Laikydamasi gamtinės žemdirbystės principų Rasa augina bulves, morkas, kitas daržoves. „Esu įsitikinusi, kad nereikia žemės per daug dirbti ir viską daryti tik dėl savęs, mes esame visumos dalis ir turime išlaikyti ją, o ne griauti. Juk paskui nebus kur net kiškiui pasislėpti. Mūsų sodyboje yra pusiau nešienautų žolių pievų, juokaujam, kad mes auginam laukinius paukščius, kurmius ir vabzdžius. Taip pat auginam labai daug laukinių žolynų“, - šypsosi Rasa.

Būtent iš tų žolynų, kurie auga laukinėje gamtoje (jie prikaupia daug daugiau veikliųjų medžiagų ir aromatų) moteris pradėjo ruošti priemones, tinkamas odai puoselėti. Kelias iki pirmojo odos drėkiklio buteliuko prasidėjo nuo klausimo – ką dar įmanoma padaryti iš gamtos dovanų? Ir kad tai būtų ne tik arbata.

„Daugelio sąmonėje žolės – tai tik čiobrelis, liepžiedis, mėta ir iš to daromos arbatos. Visos šios žolės yra labai stiprios, jų kasdien nereikėtų gerti. Gyvendamas gamtoje matai tą augalą visais metų laikais – matai, kaip auga, žydi, kaip nyksta. Kai gamtoje būni tik savaitgaliais, to pokyčio negali matyti. Vaikystėje mama daug pasakojo mums apie augalus, ir ta vaikystėje gauta informacija neleidžia eiti pro šalį ir sakyti: „Ai čia vieni dobilai“. Po metų stebėjimo, svarstymo, pabuvimo kituose seminaruose padariau draugėms pas save stovyklą. Ir dabar mano pagrindinė veikla yra ne tiek odos priežiūros priemonių gamyba, kiek seminarai apie augalus pavasario ir vasaros metu. Beveik kiekvieną vasaros savaitgalį keliaujam į pievas jau trejus metus. Gyvenam palapinėse, einam žoliauti, iš surinktų žolynų verdame sirupą, fermentuojame arbatas ir t.t.“, - sako R. Subačienė.

Augalai po kojom

Miestiečiui gali atrodyti sudėtinga iš nuotraukos surasti augalą, jį atpažinti gamtoje. Rasa sako, jog tai nėra taip sunku, nes tam tikri augalai auga grupėmis. Anot Rasos, tikras pažinimas yra stebėjimas ir bandymai.

„Buvo laikas, kai po pievą vaikščiojau su knyga „Lietuvos žaliasis rūbas“ – tai yra knyga, kurią siūlau visiems, pradedantiems domėtis vaistingaisiais augalais. Aš nuolat atrandu nematytų augalų, juos fotografuoju ar atsinešu augalą prie knygos ir ieškau jo pavadinimo. Kartais penkis kartus perverčiu knygą, kol jį randu“, - sako pašnekovė.

Populiarumo sulaukė jos ir kolegės rengiami seminarai apie vaistinguosius (naudinguosius) augalus, kuriuos galima rasti miesto parkuose. Neseniai jos kvietė vilniečius į Bernardinų sodą. „Pačiam Bernardinų sode jau nieko nėra, jis pernelyg sukultūrintas, tačiau perėjus tilteliu į kitą upės pusę (Kalnų parkas), nuėję apie 100 metrų mes galėjom pasidalinti žiniomis apie 30 naudingųjų augalų“, - sako R. Subačienė.

Augalų žinovė net užsirašė, kokius augalus tądien pavyko surasti: gyslotis, trikertė žvaginė, balanda, žliūgė, kraujažolė, kiaulpienė, takažolė, kietis, dilgėlė, garšva, varnalėša, barštis, builis, 3 rūšių dobiliukai, trūkažolė, asiūklis, dirsė, sidabražolė, naktižiedė, miltinaitė, pikulė ir kt.

„Mes vaikštom ir nematom gysločio, o juk jį galima daug kam naudoti. Iš gysločio lapų pasiruoškite arbatą nuo kosulio, skrandžio skausmų, gastrito, tik esant padidėjusiam rūgštingumui ši arbata netiks. Nuostabus augalas yra kraujažolė, jonažolė“, - pasakoja Rasa.

Grožis iš pievos

Pašnekovė pastebėjo, jog moterims labiausiai patinka, kai kalbama apie augalų pritaikymą grožiui. „Lietuvės labai rūpinasi savo grožiu, tik daugelis mano, kad viską gali pasidaryti pačios. Kai pats pasidarai, labai tą vertini ir poveikis stipresnis“, - sako Rasa.

Moteris įsitikinusi, kad jos seminarų metu išgirsta informacija lengvai įsimenama ir pritaikoma. Iš augalų, kuriuos imi pažinti, galima pasigaminti fitolį, sirupą, fermentuotą arbatą, sumaišyti su medumi ir t.t.

„Man patinka taikyti senovinius receptus, kad augalų apdorojimas būtų kuo natūralesnis. Tik poroje vietų radau, kad prieš merkiant augalą į aliejų, jį dar pamirkydavo vyne. Taip jis pasidaro minkštesnis ir perima geriau jo savybes aliejus. Tačiau tai, matyt, būdavo daroma retai“, - sako Rasa.

Kiekvieną sezoną – metų atradimas

Rasa perka ekologišką saulėgrąžų aliejų, išaugintą ir pagamintą Lietuvoje. Iš jo gamina jau moterų pamėgtus fitolius (aliejines ištraukas).

„Tai yra universali priemonė. Jie tinka ir veidui, ir plaukams, ir rankoms, ir vyro veidui po skutimosi, ir vaiko užpakaliukui ar varvančiai nosies gleivinei, dantenų uždegimams“, - sako moteris.

Paklausta apie mėgstamiausią augalą, Rasa sako, jog neturi vieno pamėgto, nes keičiantis žmogui, keičiasi ir augalų poreikis. „Keičiasi mūsų oda, keičiasi metų laikai, apsistoti ties vienu augalu nenoriu. Kiekvieną sezoną turiu „metų atradimą“. Šiemet mano metų augalas – dirvuolė. Puikaus švelnaus citrinų kvapo, tikras atradimas“, - sako Rasa.

Pasak moters, grožis prasideda moters viduje – jos gebėjime mylėti save, aplinkinius, Dievą. „Juk iš meilės sau kyla tokie sveiki įpročiai kaip vandens gėrimas, pakankamas judėjimas, sveikos mitybos įpročiai. Gamta tiesia mums pagalbos ranką per augalus ir jų savybes, tačiau grožis visada prasideda iš vidaus“, - įsitikinusi augalų žinovė R. Subačienė.

Keletas  patarimų:

Neišmeskite kiaulpienių šaknų, tai lietuviškasis ženšenis. Šaknis turi kartumo, bus gera priemonė kepenims valyti. Kiaulpienių šaknis pasidžiovinus paskui galima valgyti kaip riešutus.

Taip pat reikėtų išsikasti varpučių šaknų, padžiovinti. Iš jų senovėje darydavo miltus, varpučių arbata greitina medžiagų apykaitą.

Prisirinkite subrendusių dilgėlių sėklų, sumaišykite su medumi. Skaniau už chalvą, o nauda nepamatuojama.