Pirmoji pagalba COVID-19 pandemijos metu – ką daryti ir ko vengti?

Vis dar nesitraukianti COVID-19 pandemija iš esmės perrašė pirmosios pagalbos teikimo taisykles, mat gelbstint nepažįstamąjį kyla grėsmė užsikrėsti. Kaip tinkamai suteikti pirmąją pagalbą nepakenkiant savo sveikatai – atsako vaistininkė.

Reklama

„Kiekvienam gyventojui vertinga turėti žinių, kaip stabdyti kraujavimą, gaivinti žmogų, padėti užspringusiam, ką reikėtų daryti susidūrus su kaulų lūžiais ar nudegimais. Tačiau COVID-19 pandemija sukūrė naujas pirmosios pagalbos taisykles tam, kad būtų išvengta koronaviruso perdavimo“, – pranešime žiniasklaidai sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

Rizikuoti savo sveikata gelbstint kitą?

Anot vaistininkės, pirmąja pagalba siekiama trijų pagrindinių tikslų: išsaugoti gyvybę, užkirsti kelią pablogėjimui bei paskatinti atsigavimą. Jei žmogus nekvėpuoja, reikia kuo greičiau pradėti dirbtinį gaivinimą, jei kraujuoja – stabdyti kraujavimą, o patyrusio kaulų lūžius ar pažeidusio stuburą asmens negalima judinti.

„Bet kokiu atveju pirmiausiai reikėtų pakalbinti ir įsitikinti, ar žmogus yra sąmoningas, ar nesutrikę tokios kritiškai svarbios gyvybinės funkcijos, kaip kvėpavimas bei širdies darbas. Jei žmogus prarado sąmonę, nekvėpuoja, o širdis sustojo, būtina kviesti medikus, o iki tol vykdyti jų telefonu diktuojamus nurodymus“, – aiškina G. Tautkevičienė.

Svarbiausias klausimas pandemijos metu – ar pagelbėti nepažįstamam žmogui. Vaistininkės teigimu, padėti yra būtina, tačiau reikia iki minimumo sumažinti savo ir gelbėjamo žmogaus kvėpavimą vienoje zonoje, nedaryti gaivinimo „burna į burną“, plikomis rankomis neliesti žmogaus veido, ypač nosies ir burnos, taip pat ir atvirų žaizdų.

„Kritinėje situacijoje reikėtų naudotis vienkartinėmis pirštinėmis ar bent vandeniui atspariu audiniu, taip pat dėvėti vienkartinę veido kaukę. Rekomenduojama gaivinamo žmogaus nosį ir burną lengvai pridengti rankšluosčiu ar audinio skiaute, kad jam giliai iškvėpus ar atsikosėjus būtų sumažinta viruso perdavimo rizika“, – atkreipia dėmesį ji.

Vaistinėje gelbėjamos gyvybės

G. Tautkevičienė pasakoja, kad ir dirbant vaistinėje prireikia suteikti pirmąją pagalbą tiek kolegoms, tiek vaistų užsukusiems pacientams.

„Su kolegomis pasidaliname tokiomis neeilinėmis istorijomis. Pavyzdžiui, dažnai būna , kad žmonės ateina pas mus besiskųsdami skrandžio skausmu krūtinkaulio duobutėje. Ne visi įvertina, kad tai gali būti priešinfarktinė būklė ir reikia skubėti pas kardiologą. Jei matome, kad į vaistinę atėjusio žmogaus kalba kiek sutrikusi, iškart pagalvojame apie insulto galimybę. Tokiu atveju gyventojus kreipiame pas neurologus, net esame kvietę greitąją į vaistinę – žmogui insultas, o jis nenori vykti į ligoninę. Po tokių atvejų pacientai dažnai ateina padėkoti“, – teigia vaistininkė.

Pasak jos, dėl vis dažnėjančių tokių atvejų „Gintarinės vaistinės“ tinkle nuspręsta vaistininkams ir farmakotechnikams papildomai organizuoti pirmos pagalbos mokymus. Juose šiais metais jau dalyvavo 150 darbuotojų, o iki metų pabaigos ketinama sulaukti daugiau nei 200.

Pirmosios pagalbos ABC

Kraujavimas – viena pavojingiausių būsenų, tokiu atveju būtina kuo skubiau iškviesti medikus. Kol jie atvyks, žaizdą reikėtų smarkiai užspausti švariu audeklu. Jei kraujas toliau sunkiasi, maždaug 5 cm virš kraujuojančios vietos stipriai užveržti diržu ar audeklu – rekomenduojama užveržti virš sąnario ir būtinai užrašyti kelintą valandą tai buvo padaryta. Ši taisyklė negalioja tik pilvo, kaklo sričiai. Jeigu įtariami kaulų lūžiai, būtina sustabdyti kraujavimą ir žmogaus nejudinti, iki kol atvyks greitoji pagalba.

„Užspringimo atveju, kai žmogus kosėja, reikia paskatinti jį kosėti toliau, nes tik tokiu būdu iš kvėpavimo takų galima pašalinti svetimkūnį. Jei žmogus negali įkvėpti, veidas mėlsta, reiktų jį per juosmenį palenkti į priekį ir 5 kartus stipriai ranka trenkti į nugarą tarp menčių. Jei ir tai nepadeda, rekomenduojama jį apkabinti iš nugaros per juosmenį, savo plaštakas sugniaužti į kumščius ir šiek tiek virš bambos pilvo srityje 5 kartus kuo stipriau suduoti į gylį ir į viršų. Jei po pirmo karto nepadėjo, palenkimus ir paspaudimus kartoti, kol žmogus atsigauna“, – pataria vaistininkė.

Ji priduria, kad viena didžiausių pirmosios pagalbos klaidų – nepažįstamam žmogui duoti savo vartojamų vaistų, mat medikamentinės pagalbos pasekmės gali būti neprognozuojamos.

„Gaivinant žmogų paspaudimai turėtų būti atliekami 100-120 kartų per minutę, atliekant per greitai ar per lėtai nepasiekiamas pilnas efektyvumas. Kad būtų paprasčiau prisiminti, visada patariu paspaudimus atlikti pagal mums lietuviams gerai žinomos dainos ritmą „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“, – patarimu dalijasi G. Tautkevičienė.