Pirmoji pagalba ištikus saulės smūgiui

Lietuvą užklupus rekordiniams karščiams, Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria saulės voniomis mėgautis saikingai ir atsakingai.

Reklama

Žalingą karščio poveikį dažniau patiria kūdikiai, maži vaikai iki ketverių metų, vyresni žmonės (daugiau kaip 65 m.), taip pat asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis: diabetu, širdies kraujagyslių sistemos, onkologinėmis ir kitomis ligomis. Karščius sunkiai pakelia asmenys, kurie turi antsvorio, taip pat žmonės, aktyviai sportuojantys, sunkiai dirbantys ir mažai geriantys skysčių.

Karščio pavojai

Vasaros metu ypač dažnai pasitaiko odos nudegimų, perkaitimo, šiluminių ir saulės smūgių. Perkaitimo negalavimai: gausus prakaitavimas, raumenų mėšlungis, silpnumas, pykinimas, galvos skausmas, dažnas pulsas, mieguistumas. Jei šie požymiai nepraeina per valandą, reikia kreiptis į gydytoją. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogų gali ištikti šiluminis smūgis. Perkaitimas dažniausiai ištinka vyresnio amžiaus žmones, turinčius aukštą kraujospūdį (požymiai gali pasireikšti po kelių dienų). Kai kūnas prakaituoja, tačiau nesugeba išgarinti šilumos, ima sparčiai kilti temperatūra ir gali ištikti gyvybei pavojingi šiluminis ar saulės smūgis.

Kuo pasireiškia saulės smūgis?

Saulėtomis vasaros dienomis, nedėvint galvos apdangalo, gali ištikti saulės smūgis, kurio metu vargina galvos skausmas, svaigimas, aukšta temperatūra, silpnumas, pykinimas, vėmimas, zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse,  išbalusi oda, šaltas prakaitas, sąmonės netekimas.

Kaip elgtis ištikus šilumos ar saulės smūgiui?

Būtinai kvieskite medikus! Nukentėjusįjį paguldykite vėsioje vietoje, šešėlyje. Vėsinkite kūną – uždėkite vėsų drėgną rankšluostį ant galvos, nurenkite, apšlakstykite vėsiu vandeniu, suvyniokite į šaltu vandeniu sudrėkintą antklodę. Kai temperatūra nukris iki 37,5ºC, drėgną antklodę pakeiskite sausa. Duokite nukentėjusiajam daug gerti. Jokiu būdu negalima vartoti alkoholinių gėrimų!

Ką daryti ištikus traukuliams?

Jei šilumos ar saulės smūgio ištiktam žmogui prasidėjo traukuliai, neduokite jam gerti, nieko nekiškite į burną. Jei nukentėjusysis vemia  – paverskite jį ant šono, kad neužspringtų.

Kaip išvengti saulės ir karščio žalingo poveikio?

Nepalikite ilgai vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje – valandą išbuvus tvankioje mašinoje, gali ištikti šilumos smūgis. Gerkite ir tada, kai nejaučiate troškulio. Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus pagal odos tipą, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Būnant saulėje rekomenduojama kremu teptis kas 2 val. Perkaitus naudokitės vėsinimo priemonėmis: vėsiu dušu ar apsitrynimu drėgna kempine. Renkitės lengvais, nesintetiniais rūbais, naudokite galvos apdangalus. Tinkamiausias laikas poilsiui saulėje iki 11 valandos ryto, po pietų - nuo 16 val.

Pamirškite žalingus įpročius

Esant karštiems orams padidėja širdies kraujagyslių ligų rizika, vargina širdies ritmo sutrikimai, arterinio kraujospūdžio svyravimai, lėtinės išeminės širdies ligos pavojus. Karštomis vasaros dienomis žmogaus organizmas bando atvėsti prakaituodamas, todėl tirštėja žmogaus kraujas, apsunkinamas širdies darbas, taip pat netenkama vitaminų bei mineralinių medžiagų kalio, magnio, būtinų normaliai širdies veiklai.

Koks maistas tinkamiausias per karščius?

Per karščius patartina valgyti kuo mažiau mėsos ir gyvulinių riebalų, daugiau vaisių, žalių daržovių. Stenkitės valgyti dažniau, bet mažomis porcijomis (5-6 kartus), gaminant maistą dažniau virkite ir troškinkite, nei kepkite. Valgykite jūrų žuvies patiekalus 1-2 kartus per savaitę (labiausiai tinka menkė, plekšnė, lašiša). Rekomenduojamos Omega-3 tipo rūgštys – jų turi brokoliai, žalialapės daržovės, graikiniai riešutai. Vartojant daug grūdinių produktų, turinčių daug maistinių skaidulų, mažėja IŠL ir arterinės hipertenzijos rizika.

Atminkite, kad keičiantis orams, gali svyruoti ir jūsų kraujospūdis, todėl nuolat jį pasimatuokite. Jei sergate arterine hipertenzija, vasaros karščių metu ilgai nedirbkite pasilenkę, kad išvengtumėte insulto pavojaus. Vartokite kuo mažiau druskos (iki  5 mg per dieną) ir daugiau kalio turinčių maisto produktų, kurio yra daržovėse, vaisiuose, bulvėse, ankštiniuose produktuose.

Vartokite gydytojo paskirtus antihipertenzinius bei kraują skystinančius vaistus. Būdami saulėje, dėvėkite galvos apdangalus ir akinius nuo saulės. Jei tenka ilgai būti karštyje, atsivėsinti užsukite į patalpas, kur veikia oro kondicionierius (pvz., parduotuvė). Jei sergate širdies ar kitomis lėtinėmis ligomis, nešokite į vandenį išsikaitinę saulėje.