Ketvirtadienis, 2024.11.21
Reklama

Pirmoji pagalba nukentėjusiems nuo karščio – vanduo ir elektrolitai

Šaltinis: vlmedicina | 2024-07-09 12:39:56

Šiluma ir kaitri saulė gali suteikti ne tik daug džiaugsmo, tačiau ir sukelti įvairių negalavimų, taip sugadindamos ilgai lauktas atostogas. Tam, kad pavyktų išvengti neigiamo karščio poveikio savijautai, specialistai rekomenduoja gerti daug vandens, vartoti elektrolitus, dengti galvą apdangalais ir vėdinti patalpas.

Valo prakaitą nuo kaktos
Šiluma ir kaitri saulė gali suteikti ne tik daug džiaugsmo, tačiau ir sukelti įvairių negalavimų / Shutterstock.com

Pirmi signalai – silpnumas ir svaigulys

Kaip teigia specialistės, nors pirmieji šilumos ar saulės smūgio simptomai nėra itin ryškūs, į juos derėtų žiūrėti rimtai.

„Pirmieji simptomai nėra labai išreikšti. Tai gali būti silpnumas, svaigulys, nedidelis galvos skausmas, o jei jau kalbame apie rimtesnę riziką, tai pakitęs širdies darbas, pavyzdžiui, širdies permušimai, pulso suretėjimas. Žmogų gali apimti bejėgiškumo jausmas. Be to, jį gali pykinti, jis gali vemti, jam pakyla temperatūra. O jei traukia mėšlungis ar prasideda traukuliai, tuomet jau būtina gydytojo skubi pagalba“, – pranešime žiniasklaidai sako BENU budinčios vaistinės vedėja vaistininkė Inga Norkienė.

Tam pritaria ir Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Dovilė Meidutė prie simptomų dar priskirdama padidėjusį troškulį, burnos džiūvimą, sumažėjusį šlapimo kiekį, tamsesnės spalvos šlapimą, sumažėjusį darbingumą, padidėjusį prakaitavimą, paraudusią, karštą odą ar alpimą.

„Aukšta aplinkos temperatūra didina prakaitavimą, dėl kurio netenkama skysčių ir elektrolitų. Jei nesuvartojama pakankamai skysčių, gali atsirasti dehidratacija. Taip pat aukšta temperatūra gali sutrikdyti miegą, kadangi kūnas negali tinkamai atvėsti nakties metu, o tai lemia prastą miego kokybę ir padidėjusį nuovargį. Ilgalaikis buvimas karštyje ir saulėje gali sukelti odos bėrimus ir padidinti saulės nudegimų riziką, kas gali dar labiau padidinti odos vėžio išsivystymo riziką“, – tvirtina D. Meidutė.

Nepamirškite vėdinti patalpų ir saugoti galvą nuo saulės spindulių

Pasak vaistininkės, šilumos smūgio pavojus kyla tuomet, kai nėra vėdinamos patalpos. Tuomet sutrinka žmogaus prakaitavimo funkcija ir nėra atiduodama pakankamai šilumos. Tuo tarpu saulės smūgis gresia tiems, kurie nesisaugo tiesioginių saulės spindulių, nedengia galvos apdangalais, nevartoja pakankamai vandens.

„Siekiant išvengti saulės smūgių, labai svarbu vartoti pakankamai skysčių. Galima rinktis ir negazuotą mineralinį vandenį, kuriame gausu kalio ir magnio, kadangi jų netenkama su prakaitu. Taip pat reikėtų vengti alkoholio, gėrimų su kofeinu, kadangi jų vartojimas skatina dar didesnį skysčių netekimą. Esant karščiams geriausia būtų pasirinkti natūralaus pluošto, šviesius drabužius ir nepamiršti dėvėti galvos apdangalo“, – antrina šeimos gydytoja.

Anot specialisčių, didžiausia rizika karštomis dienomis gresia vaikams iki ketverių metų bei vyresnio amžiaus (65–70 metų ir vyresniems) žmonėms.

„Tai yra karščiui jautriausios amžiaus grupės: mažiems vaikams termoreguliacinė funkcija dar nėra visiškai išsivysčiusi, o vyresniems jau ji pradeda trikti“, – aiškina I. Norkienė

Rizikos grupėje taip pat atsiduria tie, kurie serga gretutinėmis ligomis: cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių, plaučių, inkstų ar kitomis lėtinėmis ligomis. Taip pat rizikos grupei priklauso nutukę žmonės bei gausiai vartojantieji alkoholį ar vartojantieji tam tikrus medikamentus.

Pavojus sveikatai gresia ir tiems žmonėms, kurie yra veikiami neigiamų aplinkos veiksnių (dirbantys padidinto šilumos poveikio sąlygomis, t. y., lauke, liejyklose, kepyklose ir pan.), bei socialinių rizikos grupių asmenims (neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenantiems lauke).

Svarbu neprarasti dėmesingumo ir pasirūpinti savimi

„Itin karštomis dienomis vertėtų rūpintis savimi: gerti daug vandens, vengti tiesioginių saulės spindulių, vengti alkoholio ir kofeino, dėvėti lengvus, šviesius drabužius, esant galimybei, likti vėsioje patalpoje, susilaikyti nuo intensyvios fizinės veiklos“, – aiškina šeimos gydytoja.

„Užtraukite užuolaidas kambaryje, uždarykite langus. Užuolaidos turėtų būtų šviesios spalvos, o jei jų nėra, pakabinkite kokį nors audinį ar paklodę. Jei karšta vakare, sušlapinkite audinį šaltu vandeniu, nes sudrėkintas audinys šiek tiek padidina drėgmę ir palengvina orą“, – antrina vaistininkė.

Be to, pasak I. Norkienės, karštį ištverti padeda ir elektrolitų, druskų tirpalų ir mineralinio vandens vartojimas. Vis dėlto vaistininkė pataria dėl elektrolitų vartojimo visuomet pasitarti su vaistininku.

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja rekomenduoja asmeninėje vaistinėlėje vasarą taip pat turėti šalčio kompresų bei kremo nuo saulės su ne mažesne kaip SPF 30 apsauga. Anot D. Meidutės, vaistinėlėje turėtų būti ir antipiretikų, tokių kaip ibuprofenas ar paracetamolis.

Jei žmogus jau patyrė saulės smūgį, rekomenduojama jį vėsinti, t. y., kuo greičiau palydėti į pavėsį ar gerai vėdinamą patalpą ir apipurkšti veidą vandeniu bei ant kaktos, kaklo, pažastų ir kirkšnių uždėti šaltą kompresą. Taip pat negaluojančiajam reikėtų nurengti nereikalingus drabužius, jei jis sąmoningas, duoti atsigerti vandens ir elektrolitų tirpalų, o jei sąmonę žmogus prarado, paguldyti ant šono ir kviesti greitąją pagalbą arba kuo skubiau vežti į ligoninės priėmimo skyrių.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Empatijos galia: pasirinkimo gyventi kibirkštį gali įžiebti nuoširdus pokalbis
Kreiptis pagalbos nėra gėdos ar silpnumo požymis – priešingai, tai rodo rūpestį savo emocine sveikata ir gyvenimo...
Priklausomybių specialistai: nekaltų svaiginamųjų medžiagų nebūna
Nors neretai linkstama manyti, jog nikotinas ar alkoholis ne tokia skaudi blogybė kaip narkotikai, vis dėlto bet kokios...
Gimdos polipai: nors gerybiniai, ne tokie jau nekalti
Apskaičiuota, kad viena iš 10 moterų savo gimdoje turi polipų – nepiktybinių gimdos gleivinės išaugų, įs...
Sergančiųjų diabetu skaičius Lietuvoje sparčiai auga: kaip jo išvengti ir kaip padėti sergančiajam
Pasaulyje 1 iš 11 suaugusiųjų serga cukriniu diabetu. Lietuvoje cukriniu diabetu serga apie 5 proc. visų gyventojų. Higi...
Ką daryti, kad medicinos įrangos pardavimų valdymas būtų efektyvesnis?
Medicinos įrangos pardavimų rinka pasižymi griežtais reikalavimais, sudėtingomis tiekimo grandinėmis ir klientų aptarnav...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų