Pirmosiomis metų savaitėmis epidemiologiškai ištirta daugiau nei 94 proc. atvejų

Per pirmąsias keturias šių metų savaites (sausio 4 d. – sausio 31 d.) iš nustatytų daugiau nei 31 tūkst. koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų epidemiologinę diagnostiką vykdantys specialistai, savanoriai ištyrė 94 proc. Tai reiškia – apklausti 30036 COVID-19 užsikrėtę žmonės, nustatyti ir izoliuoti su jais didelės rizikos sąlytį turėję asmenys.

Reklama

Lentelė. 2021 m. 2 sav. – 2021 m. 5 sav. patvirtintų COVID-19 ligos atvejų pasiskirstymas pagal epidemiologinės diagnostikos atlikimo faktą

Šaltinis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

Tai rodo, kad epidemiologiškai ištirtų atvejų procentas Lietuvoje ir toliau išlieka labai aukštas – tiek lapkritį, tiek gruodį jis siekė 90 proc. Tuo metu, sausį epidemiologinė diagnostika dar pagerinta, ištyrus 94 proc. atvejų. Savo ruožtu, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras yra nustatęs, kad geru rezultatu laikoma, jeigu epidemiologiškai ištiriama bent 70 proc. atvejų.

Epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad reikšmingą dalį atvejų struktūroje sausį sudaro atvejai, kai žmonės negali pasakyti, kur užsikrėtė, t. y. įvardinti konkretaus infekcijos šaltinio. Pirmosiomis metų savaitėmis tokių atvejų registruota 44 proc.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad Lietuva nėra išskirtinė šiame kontekste, nes visose šalyse fiksuojami atvejai, kai turint vidinį infekcijos išplitimą konkretaus infekcijos šaltinio atsekti neįmanoma. Tai reiškia, jog viešojoje erdvėje tendencingai pateikiami vertinimai, kad atvejai, kai žmonės nežino, kaip užsikrėtė, yra neištirti atvejai, yra visiškai neteisingi. Epidemiologinio tyrimo tikslas nėra vien tik išaiškinti užsikrėtimo šaltinį – ne mažiau svarbu yra ir identifikuoti sąlytį su užsikrėtusiuoju turėjusius asmenis bei juos izoliuoti, kad infekcija neišplistų.

Taip pat epidemiologai atkreipia dėmesį, kad nereikia atmesti, jog tarp tų atvejų, kai žmonės neįvardija užsikrėtimo aplinkybių, yra ir atvejai, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių žmonės to įvardinti nenori. Savo ruožtu, NVSC specialistai, jiems talkinantys visuomenės sveikatos biurų darbuotojai, kariai savanoriai, skambinantys užsikrėtusiems, visais atvejais pabrėžia, kodėl svarbu išsiaiškinti asmens užsikrėtimo aplinkybes, kad pateikta informacija gali išgelbėti gyvybes.

Lentelė. 2021 m. 2 sav. – 2021 m. 5 sav. patvirtintų COVID-19 ligos atvejų pasiskirstymas pagal užsikrėtimo vietas

Šaltinis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

Sausio mėnesio atvejų struktūroje matoma, kad, lyginant su gruodžiu, nežymiai paaugo atvejų šeimose skaičius. Lapkritį jis siekė 24,3 proc., gruodį – 27,5 proc., sausį – 29 proc.

Tuo metu, lyginant su gruodžio mėnesiu, sausį 4-iais proc. sumažėjo atvejų, siejamų su užsikrėtimu darbo vietose, skaičius. Lapkritį šis rodiklis buvo 24 proc., gruodį – 19 proc., sausį – 15 proc.

NVSC, atsižvelgęs į viešojoje erdvėje tendencingai skelbiamą informaciją, jog NVSC atvejų neištiria ir žmonių užsikrėtimo aplinkybių nenustato nuo vasaros, atkreipia dėmesį, jog tokios informacijos pateikimas klaidina visuomenę šiuo šaliai ir visam pasauliu sudėtingu laikotarpiu ir ne tik apsunkina NVSC specialistų ir savanorių darbą, bet ir daro žalą situacijos valdymui.

Šiuo metu epidemiologinę diagnostiką vykdantys specialistai, savanoriai susiduria su situacijomis, kai dėl skleidžiamos klaidingos informacijos koronavirusine infekcija užsikrėtusieji atsisako bendrauti, pateikti informaciją, argumentuodami viešai pateikiama informacija, jog NVSC patikėtų funkcijų neįgyvendina nuo vasaros, tad informacijos pateikimas nėra tikslingas. Tai reiškia, kad dėl tendencingai skleidžiamos neteisingos informacijos specialistų gali nepasiekti ir svarbi informacija, reikalinga užkertant kelią protrūkių susiformavimui.