Plaučių uždegimas – klastinga liga, kuria susirgti gali kiekvienas

Plaučių uždegimas yra viena dažniausių komplikacijų, kurią gali patirti gripu ir kitomis virusinėmis, taip pat bakterinėmis ligomis susirgę žmonės. Specialistai pabrėžia, kad plaučių uždegimas labiausiai pavojingas nusilpusiam organizmui, tad siekiant apsisaugoti rekomenduojama grūdintis, gyventi fiziškai aktyvų gyvenimą, subalansuotai maitintis. Nuo plaučių uždegimo, kurį sukelia pneumokokai, gali apsaugoti ir skiepai.

Reklama

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojos pulmonologės Violetos Palaimienės teigimu, plaučių uždegimą dažniausiai sukelia nosiaryklėje esantys įvairūs mikroorganizmai (pneumokokai, hemofilus, streptokokai), kurie nusilpus imuninei sistemai ima daugintis ir su sekretu patenka į trachėją, bronchus, o vėliau – nuslinkę į plaučius sukelia plaučių audinio uždegimą.

„Taip atsitinka nusilpus mūsų organizmui – peršalus, esant dideliems temperatūros pokyčiams ar sergant virusine infekcija, kuomet imuninė sistema negeba jų pati sunaikinti. Ši liga dažniausiai išsivysto, kada komplikuojasi ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, tokios kaip peršalimas, bronchitas ar gripas“, – pranešime žiniasklaidai aiškina gydytoja pulmonologė.

Plaučių uždegimu gali susirgti kiekvienas

Pasak Klaipėdos ligoninės gydytojos, atskirti plaučių uždegimą nuo kitų peršalimo ligų galima pagal keletą požymių.

„Dažniausi ligos simptomai – užsitęsęs karščiavimas, kosulys, bendras silpnumas, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija atliekant įprastus darbus. Ligonis taip pat gali jausti dusulį, jam gali padažnėti kvėpavimas. Vyresnio amžiaus žmonėms gali sutrikti ir sąmonė, atsirasti sumišimas, dezorientacija. Užsitęsus bet kuriam iš šių simptomų reikėtų kreiptis į gydytoją, kad atlikus papildomus tyrimus būtų įvertinta ligonio būklė bei skirtas atitinkamas gydymas“, – aiškina pulmonologė V. Palaimienė.

Plaučių uždegimu gali susirgti kiekvienas. Tačiau, pasak gydytojos pulmonologės, didesnę riziką susirgti turi vyresni žmonės ir sergantieji sunkiomis gretutinėmis ligomis: astma, cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, lėtinėmis širdies ligomis, bei tie, kurie vartoja imuninį atsaką silpninančius vaistus. Rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas bei nesveika gyvensena taip pat didina šią riziką.

„Lietuvos gydymo įstaigų duomenys rodo, kad kasmet sergamumas plaučių uždegimu šalyje yra apie 5–11 atvejų iš 1000 suaugusiųjų. Mirties tikimybė nuo visuomenėje įgyto plaučių uždegimo siekia apie 10 procentų. Jei ligonis serga gretutinėmis ligomis – net 30–40 procentų. Apskritai plaučių uždegimas yra pavojingiausias sunkią gretutinę patologiją turintiems pacientams bei žmonėms su sutrikusiu imunitetu. Jie turi didesnę riziką tiek susirgti, tiek mirti nuo šios ligos“, – pabrėžia Klaipėdos ligoninės gydytoja.

Plaučių uždegimas gali būti gydomas ir namuose, ir ligoninėje

Medikė pažymi, jog pacientui įtariant plaučių uždegimą, atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, įvertinami kraujo uždegiminiai rodikliai ir auskultuojami (klausomi) plaučiai. Jos teigimu, nė vienas iš šių rodiklių atskirai negali būti diagnostiniu kriterijumi, dažniausiai vertinama visuma, taip pat ligos simptomai.

„Plaučių uždegimui gydyti yra skiriami antibiotikai. Lengvas plaučių uždegimas jaunam žmogui gali būti gydomas ir namuose. Gydymo efektyvumą reikėtų vertinti po trijų dienų, atliekant kraujo tyrimus. Jei ligos simptomai blogėja – reikalinga hospitalizacija. Ligoninėje dažniau yra gydomi vyresnio amžiaus žmonės, sergantys gretutinėmis ligomis, išsekę, kuomet reikalingos papildomos priemonės – intraveninė antibiotikoterapija ar deguonies terapija“, – teigia gydytoja pulmonologė V. Palaimienė.

Geriausia profilaktika – nuoseklus rūpinimasis savimi

Pasak BENU vaistininkės Lauros Mockutės, norint išvengti plaučių uždegimo reikėtų stengtis nesušalti, užtikrinti subalansuotą darbo ir poilsio režimą, sveikai maitintis.

„Tam, kad nesirgtume plaučių uždegimu būtina nuosekliai rūpintis savo imunine sistema. Sveikas gyvenimo būdas, tinkama visavertė mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir taisyklingas miego režimas gali padėti stiprinti imuninę sistemą bei sumažinti infekcijų riziką. Kita apsaugos priemonė – grūdinimasis. Kuo daugiau laiko žmogus praleidžia lauke, tuo atsparesnis temperatūros pokyčiams jis tampa“, – pabrėžia L. Mockutė.

Vaistininkės teigimu, plaučių uždegimo prevencijai svarbūs ir profilaktiniai skiepai nuo gripo bei vakcina nuo pneumokokinės infekcijos.

„Didžiausią riziką susirgti šia liga turi vaikai ir senyvo amžiaus žmonės. Be pastarųjų, pneumokokine vakcina taip pat rekomenduojama pasiskiepyti ir tiems žmonėms, kurių imuninė sistema yra silpna bei tiems, kurie turi gretutinių lėtinių ligų. Kai organizmas nusilpęs, su liga kovoti tampa daug sunkiau. Tad norint apsaugoti save, patariama skiepytis, kad būtų išvengta sunkių padarinių ar palengvinta ligos eiga“, – sako farmacininkė.

Anot L. Mockutės, pasiskiepyti mokama vakcina nuo pneumokokinės infekcijos vaistinėse turi galimybę visi sulaukę pilnametystės. Tokia praktika galioja vaistinėse skiepijantis visomis vakcinomis.