Plaučių vėžio riziką padidina kontaktas su dyzelinu

Nuolatinis kontaktas su dyzelinu ir jo išmetamosiomis dujomis didina riziką susirgti plaučių vėžiu, o sergantiems padidina riziką mirti nuo šios ligos. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 12 tūkst. darbininkų ir šachtininkų, kurie turėjo nuolatinį ar ilgalaikį kontaktą su dyzelinu ar jo išmetamosiomis dujomis. Tyrimo metodika buvo pagrįsta atvejo-kontrolės principu.

 Kuo ilgesnis kontaktas – tuo didesnė rizika

 Į tyrimą įtraukti darbininkai, dirbę ne metalo kasyklose JAV nuo 1947 iki 1997 metų su dyzelinu varomais agregatais ir mašinomis. Vertinant mirtingumą nuo plaučių vėžio, tarp tiriamųjų jis buvo 1,26 karto didesnis nei palyginamojoje grupėje. Taip pat tiriamieji kur kas dažniau mirė nuo stemplės vėžio ir pneumokoniozių.  Tyrimas taip pat parodė tiesioginę proporciją tarp darbo su dyzelinu trukmės ir plaučių vėžio rizikos – ilgiau dirbę tiriamieji turėjo didesnę riziką susirgti. Plaučų vėžio rizikos ryšys su kontakto trukme išliko ir atmetus kitus faktorius: kontaktą su siliciu, asbestu, policikliais aromatiniais angliavandeniliais, dulkėmis.

 Visų faktorių tokios metodikos tyrimuose atmesti neįmanoma, tačiau statistiškai tyrimo duomenys patikimi. Tai atspindi didelę civilizuoto pasaulio problemą, kadangi dyzelinas - plačiai paplitęs kuras ir daug žmonių šiandien dirba tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip tyrimo dalyviai. Kita vertus, dyzelinas plačiai naudojamas ir miestuose susidaro aukšta išmetamųjų dujų koncentracija, kuri gali veikti panašiai, kaip ir tyrimo metu nustatyta ekspozicija.

 Kitas mažesnės apimties tyrimas patvirtino šios studijos rezultatus ir atmetė dar kitų  papildomų faktorių įtaką mirtingumui, tarp jų ir rūkymo, kuris labai paplitęs šioje darbininkų grupėje.

 „Tikėtinai kancerogeninės“ medžiagos

 Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Ineta Pačiauskaitė „Vakarų Lietuvos medicinai“ patvirtino, jog tyrimo rezultatai atspindi realią situaciją.

 „Europos Sąjungos ir sveikatos darbe agentūros ekspertai aktyviai diskutuoja ir dirba cheminės rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai klausimais. Šie ekspertai (keturiasdešimt devyni ekspertai iš 21 Europos šalies) yra atlikę trijų anketinių apklausų rezultatų analizę. Pagal analizės rezultatus, dyzelino išmetamosios dujos – vienas iš naujų kylančių cheminės rizikos veiksnių. Dyzelino išmetamosios dujos priskiriamos medžiagoms, kurios klasifikuojamos kaip „tikėtinai kancerogeninės“ (pagal Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) klasifikaciją). Tai ketvirtasis dažniausiai darbovietėse pasitaikantis kancerogenas, galintis sukelti plaučių vėžį ir kitas nevėžines plaučių ligas. Reikia nepamiršti, jog šių dalelių poveikio sveikatai tyrimai turi būti vykdomi plačiau“, - pasakojo I. Pačiauskaitė.

 Ji informavo, kad pagal Valstybinio

aplinkos monitoringo programą oro kokybės tyrimų stotyse yra matuojama tam tikrų medžiagų koncentracija aplinkos ore. Iš jų anglies monoksido, azoto dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių pagrindinis šaltinis yra motorinis transportas. Iš minėtų medžiagų koncentraciją viršija tik smulkiosios kietosios dalelės aplinkoje. Nuolatinis buvimas aplinkoje, kurioje yra nemaža kietųjų dalelių koncentracija, gali turėti įtakos kvėpavimo takų ligų bei širdies veiklos sutrikimų atsiradimui.

 „Smulkiųjų dalelių šaltiniai yra ne tik motorinės priemonės, bet ir kietojo kuro deginimas, tinkamai nenuvalytos gatvės, statybos darbai, žolės bei atliekų deginimas“, - priminė visuomenės sveikatos specialistė.

 Kaip sumažinti riziką?

 Norint pakankamai įvertinti tikrą darbuotojų patiriamos rizikos dydį, I. Pačiauskaitės nuomone, visus rizikos veiksnius reikia vertinti kartu.

O darbovietėse, kuriose darbuotojai turi sąlyčio taškų su dyzelinu ir jo išmetamosiomis dujomis, visiškai pašalinti cheminę riziką sveikatai ir aplinkai bemaž neįmanoma.

 „Pačios veiksmingiausios priemonės darbovietėse – kolektyvinės techninės priemonės ir tam tikri saugaus elgesio planai, kurie padėtų mažinti kenksmingą poveikį darbuotojams. Šiame procese aktyviai turi dalyvauti ir darbuotojai, kurie susiduria su chemine rizika: įvertinti kitus galimus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, rūkymą (apie 30 proc.), netinkamą mitybą (35 proc.), alkoholio vartojimą  (5 proc.), įvairias  infekcijas (15 proc.), elektromagnetinę spinduliuotę (6 proc. ir kt.), laikytis saugumo reikalavimų ir naudoti apsaugos priemones“, - informavo visuomenės sveikatos specialistė .

 vlmedicina.lt

 Šaltiniai

 J. Natl. Cancer Inst. 2012 [doi:10.1093/jnci/djs035]

J. Natl. Cancer Inst. 2012;104:1-14 [doi:10.1093/jnci/djs034]