Pavojai sode: kaip gelbėtis nuo peršalimų bei alergijų, kas numalšins raumenų skausmą

Prasidėjo sodo ir daržų sezonas – pavasarinei saulei lepinant, skubame darbuotis lauke. Nors pavasarinė šiluma neretai būna apgaulinga, dažnai dirbame išsirengę, o dėl netaisyklingų pozicijų ar per didelio krūvio kenčia nugara, raumenys ir sąnariai. Pavasarinių negandų puokštę papildo ir žiedadulkės, kurioms dažnas yra alergiškas. Specialistės papasakojo, kaip nuo viso to apsisaugoti, kaip lengvinti jaučiamus simptomus, ir atskleidė, kokiu protokolu reikia vadovautis, jeigu skauda patemptus raumenis.

Reklama

Skausmo malšinimas: augaliniai ar cheminiai preparatai?

Dažniausiai pasitaikančios traumos sode yra raumenų patempimas ar sumušimas. Neretai neįvertiname ir savo fizinio pajėgumo, todėl patiriame nugaros traumas, kurias nulemia neteisingos sunkių daiktų kėlimo technikos arba ilgas darbas toje pačioje padėtyje.

Anot BENU vaistininkės Monikos Maleckaitės, raumenų ir sąnarių skausmui malšinti tinka tiek augalinės kilmės, tiek cheminių veikliųjų medžiagų turintys tepamieji preparatai. „Jei skausmas nėra intensyvus, jo kilmė labiau susijusi su patirtu krūviu ir nuovargiu, galima rinktis vadinamuosius arklių balzamus, kaulažolių ekstrakto, bruknuolių, pušų, rozmarino ir kitų eterinių aliejų turinčius gelius ar tepalus“, – sako ji.

Jeigu susiduriate su diegiančiu ir intensyviu, net kelias dienas po krūvio jaučiamu skausmu, rekomenduojama rinktis ibuprofeno ar diklofenako turinčius tepamuosius preparatus – jie malšina ne tik skausmą, bet ir slopina uždegimą.

Nuo nemalonių skausmų apsidrausti padės ir profilaktika – maisto papildai, skirti kaulų, kremzlių ir sąnarių būklei bei paslankumui gerinti.

Daiktų kėlimo technika ir tinkama apranga

Pasak „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutės Monikos Einorytės, nugaros traumų išvengti padės taisyklingo daiktų kėlimo taisyklė: „Keliant daiktus, ypač sunkius, reikėtų lenktis per kelių sąnarius, o ne lenkti nugarą. Taip pat patartina dažnai daryti pertraukėles ir keisti kūno padėtis, kad išvengtumėte pasikartojančio krūvio rizikos.“

Kineziterapeutė primena, jog be traumų pirmuosius pavasario darbus sode dažnai lydi peršalimas ar perkaitimas. Tam įtakos turi netinkamas aprangos pasirinkimas ir oro sąlygų neįvertinimas.

„Derėtų rinktis lengvus, drėgmę sugeriančius audinius, kad karštu oru būtų vėsu. Šaltomis dienomis patartina sluoksniuoti aprangą, kurią būtų galima reguliuoti pagal temperatūrą. Labai svarbu ir tinkamos avalynės pasirinkimas – rinkitės patvarius, uždarus, patogius ir jums tinkančius batus, galbūt – avalynę su vidpadžiais. Venkite šlepečių ar avalynės, kuri nesuteikia pakankamos pėdų atramos“, – pataria M. Einorytė.

M. Maleckaitė primena, jog svarbu nepamiršti ir apsauginių kremų nuo saulės: „Apsaugą nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 SPF rekomenduojama aplikuoti maždaug 15-20 min. iki ėjimo į lauką ir kas kelias valandas reikėtų kremu pasitepti vėl. Dirbant lauke, patogu turėti pieštuko tipo ar purškiamus produktus, tinkančius tiek veidui, tiek kūnui.“

Alergijos: kokių preparatų vengti užsiimant budria veikla?

Pavasarį dažnas kenčia ir nuo žiedadulkių sukeliamų alergijų, todėl alergiškiems žmonėms, pasak M. Maleckaitės, pravartu turėti nereceptinių ar gydytojo paskirtų vaistų nuo alergijos, malšinančių nemalonius simptomus – čiaudulį, slogą, nosies užgulimą, niežulį, akių paraudimą.

„Jei vienu metu vargina visi išvardinti simptomai, derėtų rinktis nereceptinius geriamuosius preparatus, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, skirtų alerginiams požymiams malšinti. Svarbu pažymėti, jog klemastino ir kvifenadino turintys preparatai gali sukelti svaigulį ar mieguistumą, tad jų nereikėtų vartoti budrumo reikalaujančių veiklų metu, pavyzdžiui, vairuojant“, – pataria M. Maleckaitė.

Pasak jos, jei alergija pasireiškia tik akių paraudimu ir perštėjimu, rekomenduojama naudoti akių gleivinę nuraminančius, sudrėkinančius akių lašus. Jeigu vargina sloga, nosies paburkimas ar čiaudulys – pagelbės nereceptiniai nosies purškalai, kurių sudėtyje yra azelastino.

R.I.C.E protokolas raumenų skausmui malšinti

M. Einorytė darbus sode pataria pradėti atlikus dinaminius tempimo pratimus – lengvas aerobinis aktyvumas padės paruošti raumenis ir sumažinti traumų tikimybę. Vis tik, jeigu darbuojantis įvyksta nedidelė trauma,, naudinga vadovautis R.I.C.E protokolu, kurį apibrėžia keturios taisyklės: poilsis (ang. rest), šaltis (ang. ice), kompresija (ang. compression) ir pakėlimas (ang. elevation).

„Derėtų 24-48 valandas vengti intensyvaus fizinio krūvio, o raumens ar sąnario sumušimo vietą vertėtų gydyti šalčiu, kad sumažintume patinimą ir uždegimą. Nereikėtų šaldyti ilgiau kaip 20 minučių, o tarp šaldymų rekomenduojama daryti pertraukas. Patinimą kontroliuoti padės kompresinis tvarstis ir pažeistos vietos, ypač galūnės, pakėlimas“, – pataria kineziterapeutė.

Sodininko vaistinėlės turinys

Pasak specialisčių, jei skausmas tęsiasi 48 valandas ir ilgiau arba intensyvėja, reikėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

Pasak M. Maleckaitės, sodininko pirmosios pagalbos vaistinėlėje visada pravartu turėti antiseptinį tirpalą ar purškalą, žaizdų gijimą palengvinančius tepalus, įvairių dydžių tvarsčius, elastinį bintą, žirkles, šaldantį ledo purškalą ar vienkartinį ledo paketą.

„Atšilus orams naudinga turėti ir vėsinančias pantenolio putas, kurios gelbsti nudegus saulėje“, – pataria vaistininkė.