Po atostogų - vėjaraupiai
Artėjant mokslo metams medikai pataria nepamiršti ir skiepų, užkertančių kelią užkrečiamosioms ligoms. Daugėja susirgimų vėjaraupiais, tymais, parotitu, net kokliušu. Anot specialistų, skiepytis būtina pradedantiems mokyklą lankyti vaikams ir paaugliams.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Regina Birutė Ščerbavičienė teigia, jog prieš mokyklą 6-7 metų vaikus būtina paskiepyti dviem vakcinomis. Viena iš jų apsaugos nuo susirgimų difterija, kokliušu, stablige, poliomielitu, kita - nuo susirgimų tymais, raudonuke ir epideminiu parotitu (kiaulyte).
"Taip pat svarbu 15-16 metų paaugliams atnaujinti skiepus nuo difterijos, stabligės, nes po paskutiniojo skiepo nuo šių ligų praėjo 10 metų ir imunitetas, įgytas pasiskiepijus vaikystėje, silpnėja ir nebeapsaugo. Septynmečiams ir vaikams, priklausantiems tuberkuliozės rizikos grupėms, būtina atlikti tuberkulino mėginį, siekiant nustatyti užsikrėtimą tuberkuliozės mikobakterijomis", - akcentavo specialistė.
Vėjaraupiais serga dažniau
Pastaruoju metu pastebimas didėjantis sergamumas vėjaraupiais. "Vėjaraupiai - viena iš labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų pasaulyje. Šia liga perserga beveik visi žmonės. Dažniausiai vėjaraupiais serga ikimokyklinio, rečiau - mokyklinio amžiaus vaikai ir suaugę žmonės. Sergamumas vėjaraupiais padidėja vaikams po vasaros atostogų pradėjus lankyti darželius ir mokyklas", - sakė R. B. Ščerbavičienė.
Šiemet sergamumas vėjaraupiais Klaipėdos apskrityje gerokai išaugo. Klaipėdos VSC duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį apskrityje buvo užregistruota 1980 susirgimo vėjaraupiais atvejų, o pernai tuo pačiu metu - 1175. Pernai per visus metus vėjaraupiais (iš viso 1797 atvejai) sirgo mažiau žmonių negu šiemet per pusmetį.
Pasak R. B. Ščerbavičienės, vėjaraupiams būdingas kas 2-3 metus pasikartojantis susirgimų augimas.
Apsaugo skiepai
Prieš pradedant lankyti mokyklą specialistai rekomenduoja paskiepyti nuo vėjaraupių anksčiau nesirgusius vaikus, nes šios ligos virusas lengvai plinta dideliuose kolektyvuose.
"Vėjaraupių sukėlėjas yra Varicella zoster virusas. Jis itin lakus, lengvai gali pasklisti po visą pastatą, tačiau jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūna, todėl užsikrečiama tik uždarose patalpose.
Infekcijos šaltinis - vėjaraupiais sergantis žmogus. Jis gali apkrėsti aplinkinius 2 dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po jo.
Užkratas plinta lašeliniu būdu per orą. Ligos sukėlėjai į aplinką patenka ligoniui kostint, čiaudint ar net kalbant. Virusai prasiskverbia į sveiką organizmą per viršutinius kvėpavimo takus, akių gleivinę. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2-3 savaitėms po užsikrėtimo. Ligos pradžia ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai - karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta.
Vėliau pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio, po 3-5 dienų susiformuoja šašeliai. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių, bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų.
Ant delnų, padų bėrimų nebūna. Dažnai išberia gleivinę - burnos, lytinių organų. Čia pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančios opelės, kurias skauda. Išbertas vietas labai stipriai niežti", - apie vėjaraupius pasakojo R. B. Ščerbavičienė. Pasak specialistės, persirgus vėjaraupiais įgyjamas ilgalaikis imunitetas.
Kokliušas - ne retenybė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pastaruoju metu pastebimas sergamumo kokliušu didėjimas tarp visai neskiepytų ar visiškai paskiepytų 11-17 metų paauglių.
Pasak R. B. Ščerbavičienės, didėjantis sergamumas patvirtina, kaip svarbu prieš mokyklą 6-7 metų vaikus paskiepyti difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito vakcina, kuri sukelia pakartotinę šioms ligoms specifinių antikūnų gamybą, sustiprina imunitetą.
Paaugliams ir vyresniems asmenims, norintiems apsisaugoti nuo kokliušo, rekomenduojami mokami skiepai vakcina nuo difterijos, stabligės anatoksinų bei kokliušo.
"Kokliušas - tai ūminė užkrečiamoji liga, kuria sergant pažeidžiami kvėpavimo takai. Jai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Dažniausiai kokliušu serga vaikai iki 5 metų, kartais - paaugliai ir suaugusieji. Ligą sukelia kokliušo lazdelės Bordetella pertusis. Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Sukėlėjas plinta per orą.
Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, kokliušo bakterijos su seilių lašeliais patenka į aplinką, prasiskverbia į sveiko žmogaus kvėpavimo takus, dauginasi ir sukelia uždegimą. Užsikrėtęs kokliušu dažniausiai žmogus suserga po 9-10 dienų. Vaikai pradeda kosėti, sloguoti, pakyla temperatūra.
Kosulys vis stiprėja, po 1-2 savaičių atsiranda spazminiai kosulio priepuoliai, kurie, negydant, gali tęstis 4-6 savaites. Vaikas be pertraukos kosti, tarpais negali įkvėpti, dūsta, jo veidas parausta, vėliau pamėlynuoja. Kai pavyksta įkvėpti oro, pasigirsta gilus, grubus įkvėpimas, kuris vadinamas reprizu.
Sveikstant kosulio priepuoliai retėja", - apie pavojingos gyvybei užkrečiamosios ligos eigą pasakojo Klaipėdos VSC specialistė.
Klaipėdos apskrityje kasmet registruojama nuo 1 iki 4 susirgimo kokliušu atvejų.
Jolanta Beniušytė
Susiję straipsniai
