Po dalies rajoninių ligoninių uždarymo piešiamas juodas scenarijus (4)

Pastaruoju metu portalą pasiekia ne vienas skundas dėl esą aplaidaus medikų darbo rajoninėse ligoninėse – pasigirsta nuogąstavimų, kad jei šioje grandyje nebūtų uždelsta ir žmogus laiku būtų nuvežtas į regioninę ligoninę, jo gyvybė galėtų būti išsaugota. Aiškinantis, kas už pastarąsias mirtis atsakingas, kaltų nerasta, tačiau iškeltos kitos iš šios situacijos išplaukiančios problemos – akcentuojama, kad į miesto ligonines patekti taip pat sunku, be to, vėl iškeltas rajoninių ligoninių likimo klausimas. Manoma, kad dalį jų uždarius, padėtis bus dar prastesnė.

Reklama

Kaltina medikus aplaidumu

92-ejų senolis Radviliškio ligoninėje atsidūrė keletą dienų po Velykų. „Mano senelis pasiskundė prasta savijauta, raumenų skausmais, aukštu kraujospūdžiu, ko anksčiau nėra buvę, jis tikrai nebuvo iš tų, kurie skųstųsi“, – tvirtino senolio anūkas. Anot jo, nuvežus senelį į ligoninę, jam buvo sulašinta lašelinė kraują skiedžiančio preparato. Tuomet garbaus amžiaus vyrui pagerėjo ir jis buvo paleistas į namus. Vis dėlto naktį šiam vėl pasidarė bloga: kentė raumenų skausmus, pykinimą, silpnumą. Nuspręsta grįžti į ligoninę.

„Nuvežus jį į greitąją pagalbą dar kartą, antrą dieną iš eilės, į visus simptomus buvo žiūrėta pro pirštus. Senelis toliau kentė vis blogėjančią būklę, tačiau daktarai neskubėjo suteikti pagalbos ir liepė laukti“, – pasakojo anūkas. Galiausiai senolis esą ėmė nebevaldyti galūnių, nerišliai kalbėti, nebematyti, prasidėjo raumenų traukuliai. „Mano tėčio ir tetos akyse seneliui įvyko insultas. Deja, net ir tuomet daktarai nereagavo. Liepė toliau laukti, nesugebėjo parašyti siuntimo į Šiaulių ligoninę į reanimaciją, atlikti tyrimų tomografu, kad nustatytų pažeidimus smegenims, to nepradėjus reikalauti. Nesugebėjo net pranešti Šiaulių ligoninei, kad atvyksta sunkios būklės pacientas, nes nuvykus buvo toliau gaištamas laikas nieko nežinant apie pacientą ir jo būklę“, – dėstė skaitytojas. To pasekmės esą buvusios stiprus insultas ir abiejų smegenų pusrutulių užliejimas krauju. „Paskutinį kartą, kai mačiau savo senelį, jis visiškai nereagavo į aplinką ir negalėjo pajudėt“, – prisiminė vyras. Laišką redakcijai jis parašė jau po senelio laidotuvių.

Įstatymai draudžia komentuoti

Radviliškio ligoninės direktorė Danutė Povelauskienė, susipažinusi su laiško turiniu, sakė, kad paklausimas dėl 92-ejų metų paciento yra nekonkretus, t. y. nenurodyta nei paciento pavardė, nei vardas, nei gimimo metai, nei tiksli paslaugų šiam pacientui suteikimo Radviliškio ligoninėje data, todėl nustatyti, ar toks faktas yra įvykęs būtent šioje ligoninėje, esą yra neįmanoma. Vis dėlto net pateikus šiuos duomenis, ligoninė negalėtų komentuoti šios situacijos: „VšĮ Radviliškio ligoninė privalo gerbti Lietuvoje galiojančius ir pacientų teises saugančius įstatymus ir jų laikytis, todėl, vadovaudamiesi teisės aktais atsisakome teikti informaciją apie pacientams teiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas“.

Po pertvarkos bus tik blogiau

Radviliškio ligoninės direktorė D. Povelauskienė, komentuodama minėtą atvejį, palietė ir planuojamos sveikatos sistemos pertvarkos pasekmių klausimą – esą nelikus 10-15 rajoninių ligoninių, paslaugų prieinamumas pacientams ženkliai pablogėtų.

„Pagal esamą infrastruktūrą artimiausia Respublikinė Šiaulių ligoninė yra nepajėgi užtikrinti planinių stacionarinių terapijos, chirurgijos paslaugų savalaikio suteikimo pacientams. Žinant socialinį gyventojų statusą, jų amžių, daugelis pacientų neturės galimybės nuvykti į Respublikinę Šiaulių ligoninę ar universitetinę ligoninę. Paslaugos atitols nuo gyventojų“, – teigė Radviliškio ligoninės direktorė D. Povelauskienė.

Jos nuomone, paslaugos turėtų būti teikiamos pagal įstaigų lygius. Tai reiškia, kad universitetinėje ligoninėje turėtų gydytis pacientai, kuriems reikalingos tretinio, o ne antrinio lygio paslaugos, nes taip esą susidaro nereikalingos laukimo eilės tretinio lygio paslaugoms.

„Apmokėjimas už antrinio lygio paslaugas, kur jos bebūtų teikiamos – universitetinėje, regioninėje ar rajoninėje ligoninėje, neturėtų skirtis“, – pridūrė D. Povelauskienė.

Nerimas dėl rajoninių ligoninių

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė mano, kad pirmiausia esą reikėtų išsiaiškinti tikrąją situaciją konkrečiose rajonų gydymo įstaigose, dėl kokių priežasčių taip atsitiko.

„Ar tikrai buvo aplaidumo, ar trūko specialistų kompetencijos ir nebuvo galima žmonėms suteikti savalaikės pagalbos? Kiek žinau, tikrai nėra paprasta ir patiems ligoniams nuvykus į didžiųjų miestų ligonines ir taip greit būti apžiūrėtam“, – teigė V. Augustinienė. Pasak jos, visos aplinkybės, padariusios įtakos pacientų mirčiai, turėtų būti įvertintos.

„Kiek žinau, ir šiuo metu žmonėms sunku patekti tiek į Kauno, tiek į Vilniaus universitetų klinikas. Dėl to skundžiasi ir medikai“, – sakė V. Augustinienė.

Anot Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės, kiekvienu atveju reikia pasverti, ar tikrai verta sunkiai sergančius pacientus pasikonsultuoti ar išsitirti siųsti į aukštesnio lygio gydymo įstaigas. Gali būti, kad tam nėra būtinybės – jie gali būti stebimi medikų ir rajono ligoninėse.

„Tad sunku įsivaizduoti, kaip pagerėtų ir koks būtų pacientams paslaugų prieinamumas didžiosiose ligoninėse, panaikinus daugelį rajonų ligoninių“, – teigė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.

Žmonės baiminasi

Anot jos, į tarybą daugiau žmonių kreipiasi nerimaudami, kad norima uždaryti rajonų gydymo įstaigas ir kad žmonėms nebus galimybės laiku gauti pagalbą savo rajono gydymo įstaigose, esančiose arčiau gyvenamosios vietos: „Juk sergančiam žmogui svarbu ir artimųjų buvimas šalia jų. Žinant vyresnio amžiaus žmonių socialinę padėtį bei finansines galimybes, jiems būtų sudėtinga lankyti sergančius šeimos narius. Juk ir tai svarbu žmogaus greitesniam pasveikimui“.

Tad, pašnekovės manymu, galima labai suabejoti, ar dalies rajoninių ligoninių uždarymas iš tiesų pagerins sergančių vyresnio amžiaus žmonių gyvenimus, kaip yra teoriškai deklaruojama.