Prikurtimas, ūžesys, galvos svaigimas: sprendimas slypi ausų chirurgijoje

Baltijos ir Amerikos klinikos gydytoja otorinolaringologė dr. Irina Arechvo savo specialybę pasirinko ne tik dėl profesinio susidomėjimo, bet ir dėl asmeninės patirties. Dar vaikystėje jai teko susidurti su dažnais vidurinės ausies uždegimais, o ši patirtis vėliau peraugo į gilią aistrą otoneurologijai ir ausų chirurgijai. Ausų ligose besispecializuojanti gydytoja dalinasi savo asmenine istorija, pasakoja apie ausų ligų priežastis, gydymo metodus, naujausias chirurgijos technologijas, taip pat pateikia naudingų patarimų susiduriantiems su galvos svaigimu, klausos sutrikimais ar ūžesiu ausyse.

Reklama

Vaikystės patirtys, pavertusios gydytoja

„Visą vaikystę mane vargino ausų skausmas – priklausiau tai grupei vaikų, kuriems dažnai kartojosi vidurinės ausies uždegimai. Tipinė mano vaikystės situacija – išskrendame prie jūros, lėktuve man pradeda stipriai skaudėti ausį, o atskridus ji ima pūliuoti“, – pasakoja dr. I. Arechvo.

Pašnekovė sako labai gerai prisimenanti nemalonų ausų skausmą, todėl dabar, būdama gydytoja, ausies kanalo ir būgnelio apžiūrą visada stengiasi atlikti itin švelniai. Ypač tiems pacientams, kuriems vaikystėje dažnai kartodavosi ausų uždegimai, todėl jie yra ypač jautrūs bet kokioms ausų manipuliacijoms.

Kodėl vaikams dažniau kartojasi ausų uždegimai?

Pasikartojantys vidurinės ausies uždegimai (otitai) vaikystėje – dažnas reiškinys, susijęs su tam tikrais anatominiais ir funkciniais ausies trimito bei kaukolės pamato ypatumais. Mokslinių tyrimų duomenimis, jie vargina nuo ketvirtadalio iki pusės vaikų iki dešimties metų.

„Vaikų ausys anatomiškai dar nesubrendę taip, kaip suaugusiųjų, – aiškina gydytoja otorinolaringologė. – Dėl to jiems dažniau už būgnelio kaupiasi skystis, sunkiau išsilygina slėgis, o kiekviena sloga gali baigtis ausies uždegimu.“

Viena iš pagrindinių priežasčių – Eustachijaus vamzdžio (kitaip – ausies trimito) struktūra. Vaikų Eustachijaus vamzdis yra trumpesnis, siauresnis ir statesnis, todėl oras sunkiau pasiekia vidurinę ausį, o susikaupęs sekretas sunkiau pasišalina. Be to, vaiko nosiaryklė dar maža, o ją dažnai užkemša padidėję adenoidai, kurie papildomai apsunkina vidurinės ausies ventiliaciją ir sukelia sekreto sąstingį.

Pasak dr. I. Arechvo, esant paburkusiam gleivinės audiniui būgninėje ertmėje, vaikams tampa sudėtinga išlyginti neigiamą slėgį. Būtent dėl to net ir menka sloga gali sukelti ausies uždegimą arba klausos pablogėjimą.

Pastaraisiais metais, vystantis endoskopinės ausų chirurgijos galimybėms, vis didesnį dėmesį medikai skiria pačios būgninės ertmės ventiliaciniams takams. „Šiandien otologijoje ypatingai akcentuojama vidurinės ausies ventiliacijos svarba – ne tik dėl klausos, bet ir dėl uždegimų prevencijos“, – pabrėžia gydytoja.

Chirurginio gydymo metu pašalinamos paburkusios gleivinės raukšlės apie klausos kauliukus, taip pagerinamas oro srauto pasiskirstymas būgninėje ertmėje. Tai leidžia orui iš priekinių ertmės dalių lengviau patekti į užpakalines, o įtrauktos būgnelio vietos – vadinamosios retrakcinės kišenės – neprogresuoja iki pavojingos būklės, vadinamos cholesteatoma (daugiasluoksnio plokščiojo ragėjančio epitelio (odos) susiformavimo vidurinėje ausyje bei oringose smilkinkaulio struktūrose).

„Endoskopinė chirurgija leidžia tiksliau atkurti fiziologinę ventiliaciją ir sumažinti uždegimų progresavimo riziką“, – sako dr. Irina Arechvo.

Timpanostominiai vamzdeliai: greitas sprendimas vaikams ir suaugusiesiems

„Buvau iš tų vaikų, kurie dėl už būgnelių besikaupiančio skysčio kelis mėnesius per metus vaikšto neprigirdėdami“, – prisimena gydytoja otorinolaringologė. Jos vaikystės patirtis – ne pavienis atvejis. Tokia būklė, kai už būgnelio susikaupia skystis, bet nėra pūlingo uždegimo požymių, vadinama seroziniu otitu (serootitu). Tai – viena iš dažniausių vaikų klausos sutrikimų priežasčių.

„Dabar tokiems vaikams galime padėti greitai ir efektyviai – įdėti timpanostominį vamzdelį, pašalinti skystį ir atkurti klausą,“ – aiškina gydytoja. Ši procedūra atliekama taikant bendrąją nejautrą, trunka vos kelias minutes, o rezultatai pastebimi iš karto – pacientas iškart ima geriau girdėti.

Timpanostominis vamzdelis ausyje lieka tiek, kiek reikia, kol normalizuojasi vidurinės ausies gleivinė – nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Procedūra taikoma ne tik vaikams. Pasak gydytojos, kartais ši operacija atliekama ir suaugusiesiems, ir beveik visada pavyksta pasiekti gerą funkcinį efektą.

Tačiau dr. I. Arechvo pabrėžia, kad bet koks chirurginis gydymas turi būti taikomas tik tuomet, kai išnaudotos visos konservatyvios priemonės, kurių šiais laikais tikrai yra nemažai.

Ausų uždegimai vaikystėje gali lemti rimtas pasekmes

Pasikartojantys vaikystės ausų uždegimai ne visada baigiasi be pasekmių. Jie gali sukelti gleivinės paburkimus, randus vidurinėje ausyje, o kai kuriems pacientams išsivysto lėtinis vidurinės ausies uždegimas. Ši būklė pasireiškia nuolatiniu arba dažnai pasikartojančiu pūliavimu iš ausies dėl būgnelio skylės (perforacijos), klausos pablogėjimu, ūžesiu, atsiradusiu dėl pažeistų klausos kauliukų.

Gydytojos teigimu, kai kuriais atvejais gali vystytis ir santykinai pavojinga būklė – cholesteatoma. „Tai destruktyvi liga, kuri negydoma gali sukelti veidinio nervo, vestibulinio organo pažeidimus, meningitą ar net smegenų pūlinius“, – įspėja dr. I. Arechvo.

Ausų chirurgija – sudėtinga ir preciziškumo reikalaujanti otorinolaringologijos sritis

„Ausų chirurgiją įsimylėjau nuo pirmos rezidentūros dienos, kai pirmą kartą pamačiau mikroskopinę stapedoplastiką“, – pasakoja gydytoja otorinolaringologė. Tiesa, pirmąją operaciją stebėjo apverstu vaizdu, nes dar nemokėjo dirbti su mikroskopu. Pasak pašnekovės, šis įgūdis reikalauja laiko ir pastangų.

Nuo tada ausų chirurgija tapo viena iš didžiausių gydytojos profesinių aistrų. Tai – sudėtinga ir preciziškumo reikalaujanti otorinolaringologijos sritis. „Per vos kelių kubinių milimetrų vidurinės ausies plyšį praeina veidinis nervas, kuris inervuoja veido raumenis – jo pažeidimas gali sukelti veido pusės paralyžių. Taip pat ten yra vestibulinis organas, pusratiniai kanalai, atsakingi už pusiausvyrą – jų pažeidimas sukelia stiprų galvos svaigimą. Be to, per operacinio lauko vidurį eina ir skonio nervas – chorda tympani , o svarbiausia – veikia sudėtinga garso perdavimo sistema“, – aiškina ji.

Ši sistema – tai geometriškai sudėtingos struktūros būgnelis ir idealiai tarpusavyje deranti trijų klausos kauliukų grandinėlė, sujungta dviem mažais sąnariais. Dėl šiuolaikinių technologijų šiuos mechanizmus galima itin tiksliai atkurti naudojant titano ar platinos protezus, netgi su integruotais sąnariais.

„Kai audiogramoje otorinolaringologas mato vadinamąjį mišrų ar kondukcinį prikurtimą – kai yra tarpas tarp dviejų kreivių – ausų chirurgas daugeliu atvejų gali pagerinti garso pravedimo mechanizmą,“ – akcentuoja gydytoja otorinolaringologė.

Gydytojos gilinimasis į šią sritį tęsėsi ir doktorantūros studijose Drezdeno technikos universitete, kur gydytoja keletą metų dirbo smilkinkaulių disekcijos laboratorijoje – vietoje, laikomoje auksiniu standartu ausies anatomijos mokymuisi.

„Beveik kasdien atlikdavau biomechanikos eksperimentus, dirbdama kartu su patyrusiais garso inžinieriais ir vienais geriausių Vokietijos chirurgų. Turėjau tikrai įspūdingus mokytojus. Tarp jų – ir jos disertacijos vadovas prof. Thomas Zahnert, vienas pasaulinių ausų chirurgijos lyderių. Su profesoriumi iki šiol palaikome ryšį – bendraujame moksliniuose kongresuose ir nuolat keičiamės žiniomis“, – džiaugiasi dr. I. Arechvo.

Šiuolaikinė ausų chirurgija: maksimalus tikslumas per minimalią invaziją

„Kaip ir mano kolegos Europoje, atlieku visą otochirurginių operacijų spektrą“, – sako dr. Irina Arechvo.

Tarp gydytojos atliekamų procedūrų – miringoplastika (būgnelio atkūrimas), timpanoplastika ir osikuloplastika (klausos kauliukų rekonstrukcija), stapedoplastika (klausos atkūrimas sergant otoskleroze), cholesteatomos šalinimas bei šios ligos sukeltų komplikacijų gydymas. Patyrusi specialistė taip pat atlieka pusratinio kanalų defektų uždarymą, kaukolės pamato ir smegenų skysčio defektų rekonstrukciją.

„Džiugu, kad komplikuoti otitai antibiotikų eroje pasitaiko rečiau, tačiau juos vis dar tenka gydyti“, – pastebi gydytoja.

Mikroskopą keičia endoskopas

Ilgus metus gydytoja otorinolaringologė ausų operacijas atlikdavo naudodama mikroskopą, tačiau pastaruoju metu savo praktikoje taiko pažangią minimaliai invazyvią, pilnai endoskopinę chirurgijos techniką. Pasak patyrusios specialistės, tai – tikras lūžis šioje srityje.

„Endoskopinė technika leidžia pasiekti puikią anatominių struktūrų ir patologinių pokyčių vizualizaciją. Ji padeda preciziškai atkurti vidurinės ausies ventiliacijos mechanizmus ir dažnu atveju leidžia išvengti užausio pjūvio“, – aiškina dr. I. Arechvo.

Investicijos į kokybę – pacientų naudai

Gydytoja otorinolaringologė neslepia džiaugsmo turėdama galimybę dirbti su modernia įranga. Pasak jos, ausų chirurgijoje, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, svarbiausia – gera vizualizacija ir tikslumas. Otochirurgija reikalauja ypač didelio atidumo, nes tai – nuolatinis paslėptų smilkinkaulio kišenių tikrinimas ir patologinio proceso šalinimas iš jų.

Kadangi operacijos atliekamos per natūralią angą – išorinį klausomąjį landą, visi naudojami instrumentai turi būti itin preciziški ir kompaktiški. „Disektoriai, mikroadatos, siurbimo mechanizmai – viskas turi tilpti pro tą siaurą praėjimą,“ – pasakoja specialistė.

Modernūs, kampiniai endoskopai leidžia pasiekti net sunkiai prieinamas ausies vietas, nesuardant natūralių anatominių struktūrų. Tai itin svarbu siekiant ne tik efektyvumo, bet ir maksimalios saugos pacientui.

Galvos svaigimas – dažnas simptomas

Kaip su ausų chirurgija susijęs galvos svaigimas? Pasak gydytojos otorinolaringologės, šis klausimas dažnai iškyla ne ti pacientams, bet ir kai kuriems specialistams: „Smilkinkaulis ir šoninis kaukolės pamato paviršius yra viena sudėtingiausių anatominių zonų galvoje – būtent ten glaudžiai susiję klausos ir pusiausvyros organai.“

Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, JAV po penkerių metų trunkančios bendrosios otorinolaringologijos rezidentūros kai kurie gydytojai pasirenka dar dvejus metus trunkančią specializaciją otologijos ir otoneurologijos srityje. Tokie specialistai ne tik operuoja sudėtingus galvos smegenų auglius, pavyzdžiui, vestibulines švanomas, bet ir puikiai išmano galvos svaigimo diagnostiką bei gydymą.

„Mes, otologai-otoneurologai, puikiai sugebame gydyti tokias ligas kaip gerybinis paroksizminis galvos svaigimas, kuris yra viena pagrindinių sukamojo pobūdžio svaigimo (vertigo) priežasčių, Menjero ligą, vestibulinį neuronitą, funkcinius galvos svaigimus. Taip pat mes gebame tiksliai atskirti vadinamąjį periferinį galvos svaigimą – kylantį dėl ausies ligų – nuo centrinio, kurį sukelia galvos smegenų patologijos“, – sako dr. Arechvo.

Plati diagnostika ir greitas gydymas

Pasak gydytojos, kai kuriems pacientams galvos svaigimas iš tiesų pasireiškia dėl ūminių ar lėtinių ausies uždegimų. „Tai visada yra rimtas nusiskundimas, reikalaujantis išsamaus ištyrimo,“ – pabrėžia ji.

Diagnostikai naudojami pažangūs metodai: kompiuterizuoti Frenzel vaizdiniai akiniai, videonistagmografijos įranga, leidžianti tiksliai įvertinti akių judesius tamsoje, atliekamas vaizdinis galvos pasukimo testas, parodantis vidinės ausies labirinto kiekvieno pusratinio kanalo funkciją.

Kada būtina kreiptis į otoneurologą?

Jeigu jaučiate sukamojo pobūdžio galvos svaigimą, kuris pasireiškia vartantis lovoje, atsikėlus ryte, pasilenkus rišantis batraiščius ar pakėlus galvą į viršų, dr. I. Arechvo pataria nedelsti: „Tokiu atveju tikrai verta apsilankyti pas otoneurologą.“

Viena dažniausių šio tipo pozicinio galvos svaigimo priežasčių – smulkios kalcio kristalų dalelės, judančios vidinės ausies labirinte. Gera žinia yra ta, kad patyrusiam gydytojui dažniausiai prireikia vos kelių minučių, kad Jus pagydytų.

„Otoneurologai – gana netipiniai gydytojai. Vaistus mes dažniausiai skiriame tik trumpam, esant ūmiai ligos stadijai, bet daug dėmesio skiriame specialiems pratimams pusiausvyrai ir ne tik paaiškiname jų svarbą, bet ir pamokome, kaip juos atlikti teisingai“, – pabrėžia specialistė.

Ūžesys ausyse – iššūkis pacientams ir gydytojams

Dar vienas dažnas ir pacientams itin varginantis simptomas, dėl kurio jie kreipiasi į otoneurologą, – ūžesys ausyse. Tai plačiai paplitusi problema: ūžesį tam tikru gyvenimo etapu patiria beveik kas septintas žmogus pasaulyje.

„Prieš operaciją pacientai man dažnai užduoda klausimą – ar ūžesys sumažės? – pasakoja gydytoja otorinolaringologė. – Deja, mūsų praktikoje ne visada galima pateikti vienareikšmį atsakymą, tačiau egzistuoja viena universali taisyklė: viskas, kas gerina klausą – ar tai būtų operacija, ar klausos aparatas – dažniausiai padeda sumažinti ir ūžesį.“

Pasak specialistės, likusi dalis sėkmės priklauso nuo individualių neurofiziologinių procesų smegenyse, žmogaus psichikos būsenos bei asmenybės ypatybių.

Turėdama gilų žinių bagažą ir tarptautinę patirtį, pasitelkdama šiuolaikines technologijas dr. Irina Arechvo padeda pacientams atsikratyti varginančių simptomų ir susigrąžinti gyvenimo kokybę. „Kiekvieną kartą, kai matau pagerėjusią paciento klausą ar praėjusį galvos svaigimą, džiaugiuosi, kad pasirinkau šią specialybę“, – sako gydytoja otorinolaringologė dr. I. Arechvo.