Pobūvio Šilutėje svečiams patvirtinta salmoneliozės diagnozė

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras gavo patvirtinimą, kad Šilutėje po pobūvio, vykusio svetainėje „Rūta“, trečdalis iš trisdešimties jame dalyvavusių žmonių susirgo salmonelioze. Maistas pobūviui buvo paruoštas Šilutės kavinėje „Klumpė“.

Protrūkį tyrę specialistai nustatė, kad maisto likučių, paimtų iš pobūvio organizatorių namų šaldytuvo, mėginiuose nustatytas ligos sukėlėjas – Salmonella. Maistą tvarkiusių kavinės darbuotojų klinikinėje medžiagoje išaugintas tas pats ligos sukėlėjas. Maisto tvarkymo aplinkos plovinių laboratoriniai tyrimai parodė, kad ji buvo užteršta koliforminėmis bakterijomis. Tai rodo, kad kavinės darbuotojai neturi elementarių rankų higienos įgūdžių.

Salmoneliozė – tai infekcinė žarnyno liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos požymiai dažniausiai pasireiškia po 12 – 72 val. po užsikrėtimo. Ligos sunkumas priklauso nuo prarytų bakterijų kiekio, asmens amžiaus, kitų sveikatos problemų. Sunkiau serga kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonės bei asmenys, kurių imuninė sistema yra silpnesnė.

Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Ligą sukeliančios bakterijos pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 iki +40 laipsnių.

Dažniausios salmoneliozės protrūkių priežastys yra netinkamas šiluminis maisto apdorojimas, netinkamas jo laikymas bei kryžminis maisto užterštumas tvarkymo vietose. Į maistą salmonelės taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų.

Salmoneliozės profilaktikai vakcinos nėra. Kad būtų sumažinta užsikrėtimo salmonelioze bei kitomis maistu plintančiomis infekcijomis rizika, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pataria švenčių kavinėse organizatoriams įsitikinti, ar pasirinkta kavinė pajėgi saugiai paruošti maistą dideliam žmonių skaičiui. Tvarkant maistą tiek maitinimo įmonėje, tiek namų virtuvėje, pravartu įsiminti 5 pagrindines maisto tvarkymo taisykles:

Laikytis švaros

Plauti rankas prieš maisto ruošimą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa;

 Plauti rankas pasinaudojus tualetu ir prieš valgį;

  Pagaminus maistą, išplauti ir dezinfekuoti visus virtuvės paviršius, įrankius, indus, naudotus maisto ruošimui.

 Atskirti žaliavą nuo vartojimui paruošto maisto

Atskirai nuo kitų maisto produktų laikyti žalią mėsą, paukštieną, žuvį;

Žalios mėsos, paukštienos, žuvies dorojimui naudoti atskiras lenteles ir peilius. Arba po sąlyčio su šiuo maistu juos gerai nuplauti vandeniu su indų plovikliu ir išdžiovinti;

Šaldytuve laikyti maistą taip, kad jis nesiliestų su žaliava;

Gerai apdoroti karščiu

Gerai išvirti ar iškepti gyvūninį maistą: mėsą, vištieną, kiaušinius, žuvį;

Iš šių produktų gaminami patiekalai turi būti pakaitinami iki ne žemesnės nei 70 laipsnių temperatūros;

Gerai paruoštos mėsos ar

paukštienos besiskiriantis skystis yra skaidrus, bet ne rausvas;

Iš anksto paruoštą ar ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.

Tinkamai laikyti maistą

Nepalikti paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas;

Nedelsiant  atvėsinti nesuvartotą ar greitai gendantį maistą;

Karštus patiekalus iki pateikimo laikyti ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūros;

Nelaikyti maisto ilgai net šaldytuve;

Neatitirpinti užšaldyto maisto kambario temperatūroje. Tai daryti reikia šaldytuve.

 Rinktis šviežią ir nesugedusį maistą

Maistui gaminti vartoti švarų geriamąjį vandenį;

Nevartoti nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų;

Kruopščiai plauti daržoves ir vaisius, ypatingai vartojamus be šiluminio apdorojimo;

Nevartoti maisto, kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras