Poliklinikų tuštėjimas – galvosūkis vadovams

Emigracija ir šalyje nesibaigiančios reformos smogė ne tik mokykloms. Tikrą pacientų mažėjimo metą išgyvena ir pirminės sveikatos priežiūros centrai. Po keliasdešimt tūkstančių prisirašiusių  pacientų prieš keletą metų turėjusios poliklinikos šiandien suskaičiavo netekusios mažiausiai iki trečdalio žmonių.

Reklama

Išeitis – mokamos paslaugos?

Ypač daug pacientų prarado didmiesčių poliklinikos - dar neseniai iki šimto tūkstančių gyventojų gydžiusi kiekviena įstaiga vidutiniškai prarado po keliasdešimt tūkstančių žmonių. Liko dažnai sergantieji ir pagyvenę, o jauni ir sveiki išvyko- taip padėtį apibūdina beveik visų didžiųjų šalies miestų poliklinikų vadovai.

Tuo metu brangaus gydymo poreikis auga. Natūralu, mat likusiems pacientams - daugiausia pagyvenusiems žmonėms - reikia daugiau ir brangesnių paslaugų.

Netektį ypač jaučia šeimos gydytojai - jiems mokama už prisirašiusių pacientų skaičių, o jis tirpsta.

Poliklinikose dirbantys antrinio lygio specialistai tapo tikru galvos skausmu jų vadovams - specialistų poreikis auga, tačiau apmokėjimas už jų teikiamas paslaugas nedidėja. Iš ko mokėti graibstyte graibstomiems specialistams – šį galvosūkį bando spręsti vos ne kiekvienos gydymo įstaigos vadovai ir karštligiškai ieško išeičių.

Viena iš jų – teikti kuo daugiau mokamų paslaugų. Ir pacientai kartais jaučiasi patekę ne į gydymo įstaigą, bet į komercinę parduotuvę…

Poliklinika - ne batų fabrikas

Kauno Šilainių poliklinikos direktorius Vidmantas Obelienius neslepia: pacientų netektis akivaizdi. Kažkada daugiausia iš visų Kauno poliklinikų pacientų turėjusios įstaigos vadovas skaičiuoja: vieni išvažiavo, kiti susigundė privačių poliklinikų paslaugomis.

„Manau, kad kiek vidutiniškai sumažėjo žmonių Lietuvoje, tiek vidutiniškai sumažėjo ir pacientų. Mes džiaugiamės, kad mūsų poliklinikoje mažėjimas ne toks didelis, bet praradome daug: nuo 80 tūkst. iki 60 tūkst. Tai yra ne tik dėl emigracijos, bet ir dėl to, kad Kaune kūrėsi privačių įstaigų tinklas, kuris aptarnauja maždaug trečdalį miesto gyventojų“.

Vienos didžiausių Kaune poliklinikų vadovas ironizuoja: „Poliklinika - tai ne batų fabrikas. Jeigu mažėtų batų pardavimas, tai mažintume konvejerius ir  viskas būtų gerai. O jei gydytojai, turėję po 1800 pacientų, dabar prižiūri po 1500 arba po 1300, tai jie nebedirba. Tokiu būdu mes turėtume dalį gydytojų atleisti. Bet pacientai prisirašo pas tam tikrą gydytoją, ir jeigu jis yra mylimas, gerbiamas, negaliu aš jo atleisti vien todėl, kad neteko pacientų, kabineto aš jam irgi negaliu sumažinti. Jie ir toliau turi būti, sėdėti tame pačiame kabinete. Ir štai rezultatas - finansavimas sumažėjo labai stipriai, o pati poliklinika su savo patalpomis, su infrastruktūra turi būti išlaikoma tokia, kokia buvo“.

Suteikei paslaugą? Puiku, bet gausi… pusę sumos

Dėl mažėjančių pacientų daugiausia nukentėjo šeimos gydytojai: šiandien  jiems mokama už prisirašiusius gyventojus- netekus sergančiųjų, šeimos gydytojų pajamos krito maždaug 20 proc. Tuo tarpu antrinio lygio specializuotų ambulatorinių paslaugų specialistų poreikis nuolat didėja. Tai rodo, kad valstybinių poliklinikų paslaugomis daugiausia naudojasi sunkiau sergantys pagyvenę žmonės. Tačiau, kaip teigia didmiesčių poliklinikų vadovai, apmokėjimas už šių specialistų suteiktas paslaugas sudaro tik pusę paslaugos sumos.

„Jeigu mes praėjusį mėnesį už brangiuosius tyrimus gavome tik kiek daugiau nei pusę -54 proc. to, kiek jie kainuoja, tai kaip tokius tyrimus  galima vykdyti? Iš kur įstaigai paimti tuos pinigus, paimti tą skirtumą?“ – klausia V. Obelienius.

Pasak trijų Kauno poliklinikų vadovų, už specialistų suteiktas paslaugas pacientui Valstybinė ligonių kasa jiems moka po 0,89 lito, nors įkainį esą žadėjo didinti iki 0,92 lito. Atrodytų, trys centai nėra dideli pinigai, tačiau suma išauga suskaičiavus, kiek paslaugų sergantiesiems buvo suteikta.

Papildomai už įgyvendinamas prevencijos programas (vėžio, kitų ligų) užsidirbdavusiems šeimos gydytojams buvo pakelta kartelė: dar neseniai buvo papildomai mokama diagnozavus antros stadijos onkologinę ligą, dabar priemokos mokamos tik diagnozavus pirmos stadijos vėžį.

„Suskaičiavo, kad per daug diagnozuojame, ir nustojo skatinti“, - ironizuoja Kauno Centro poliklinikos medikai.

Valstybinė ligonių kasa: įkainis jau pakeltas

Valstybinės ligonių kasos atstovė Lina Bušinskaitė informavo, kad nuo šių metų sausio 1 d. pirminio lygio gydymo įstaigoms už paslaugas mokama didesniais įkainiais –vietoje 0, 83 lito, kuris buvo skiriamas už vienam pacientui suteiktą paslaugą, dabar koeficientas kyla iki 0,93 lito.

Šeimos gydytojams šis koeficientas buvo pakeltas dar praėjusių metų biržely- jis kilo iki 0,97 lito už paslaugą.

Ligonių kasų atstovė atkreipė dėmesį, kad kiekviena medikų suteikta paslauga dar vertinama balais. Pavyzdžiui, kojos operacija vertinama 2000 balų. Norint sužinoti, už kokią sumą gydytojas suteikė paslaugų, suteiktą balą reikėtų dauginti iš taikomo koeficiento, pvz., kiek gydymo įstaiga gavo už jau minėtą kojos operaciją, skaičiuoti reikėtų taip: 2000 balų dauginti iš 0,93 koeficiento, gaunama suma - 1860 Lt.

Be to, praėjusiais metais viešosioms įstaigoms už paslaugas, suteiktas pagal prevencines programas, metų pabaigoje buvo apmokėta taikant ne 0,89 lito balo vertę, o apie 0,92 lito.

Poliklinikose – ir grožio terapijos, ir akcijos, ir nuolaidų kuponai

Poliklinikų vadovai neriasi iš kailio - mėgina, kad ir vilkas sotus, ir avis sveika būtų. Dažnas jungia paslaugas, didina krūvius specialistams arba juos atleidžia. Daugumoje poliklinikų steigiami ne tik diagnostikos, konsultavimo, bet ir reabilitacijos centrai - kad pacientas gautų viską po vienu stogu ir nebėgtų kitur.

Yra tokių gydymo įstaigų, kurios pasinaudojo Sveikatos apsaugos ministerijos suteikta galimybe – šalia tradicinio taikyti ir netradicinio gydymo metodus (akupunktūrą, vandens procedūras, jogos užsiėmimus ir pan.). Pacientams jos - kiek pigiau nei privačiose gydyklose, bet vis tiek- ne už dyką.

Kai kurių poliklinikų duris pravėrusius ligonius pasitinka viliojanti reklama- ryškiaspalviais lankstukais iškabinėti stendai kvieste kviečia naudotis mokamomis paslaugomis: SPA, grožio procedūromis.

Nuolaidų lietus pilasi ir internetiniuose poliklinikų puslapiuose: pirk paslaugą, antrą gausi nemokamai. Dažnas pacientas jaučiasi tarsi patekęs ne į gydymo įstaigą, bet į parduotuvę. Įvairūs nuolaidų kuponai, sveikatinimu vadinamos grožio procedūros…

Nedaug trūksta, kad gydymo įstaigos virstų grožio salonais?  Poliklinikų vadovai atšauna: „Mums reikia išgyventi!“.

Idėja jungti poliklinikas subliuško tik atsiradusi

Apie tai, kaip taupyti ir optimizuoti poliklinikų darbą, diskutavo Kauno politikai. Vienas iš jų siūlymų buvo sujungti visas miesto poliklinikas į vieną padalinį, paversti jį centriniu vienetu, kuris administruotų visų įstaigų veiklą, valdytų išaugusius pacientų srautus ir, savaime suprantama, gaunamus pinigus.

Nežinia, ar miesto politikai paskaičiavo, ar racionaliai pamąstė, o gal pabūgo kilusio nepasitenkinimo, tačiau idėjos steigti bendrą pirminio lygio gydymo įstaigų padalinį buvo atsisakyta.

Idėją kooperuotis į vieną  padalinį kai kurie gydymo įstaigų vadovai vertina dvejopai - esą yra gerųjų ir blogųjų pusių.

„Yra dalykų, kuriuos galima panaudoti bendrai, pavyzdžiui, transportą. Bet laboratorijų jungimas visiškai nerealus. Dabar viena poliklinika turi tokią laboratoriją, kuri gali aptarnauti visą Kauną. Jeigu jungtume poliklinikas, o kartu ir laboratorijas, tai pastarųjų būtų didžiulis perteklius, o norint uždaryti laboratorijas reikėtų spręsti, kur dėti įrangą“, - sakė Kauno Šilainių poliklinikos direktorius V. Obelienius.

Kaip išsilaikyti, kuriuo keliu pasukti, kad nereikėtų atleidinėti dirbančiųjų, o šiems gauti deramą atlygį už atliktą darbą, – tokį klausimą kasdien sprendžia ne tik šalies poliklinikos, švietimo, kultūros įstaigos, bet ir visa mūsų valstybė. Jeigu jai šį rebusą pavyks išspręsti, sukti galvą, kaip išgyventi, nereikės nei Lietuvos poliklinikoms, nei jų pacientams.