Pražūtingos Jūrininkų ligoninės investicijos stebina net jos stebėtojus ir finansininkus (5)

Kol Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas tiesiai neatsako į žurnalistų ir Seimo antikorupcijos komisijos klausimus, išvados apie įstaigos istoriją su „Snoro“ banko vertybiniais popieriais nori nenori peršasi tokios: pirma, ligoninės vadovas Jonas Sąlyga, neskelbdamas konkurso indėliams padėti  ir nepranešdamas apie tai stebėtojų tarybai, pažeidė Viešųjų įstaigų įstatymą; antra, vadovas parodė nepamatuotą drąsą, turėdamas mediko išsilavinimą, priimti finansinį sprendimą savarankiškai, galimai net neskirdamas finansinių terminų; trečia – įstaigos 5 milijonai, realistiškai kalbant, liko palaidoti nebeegzistuojančiame banke.

Reklama

Indėlių sertifikatai nedraudžiami

Neoficialiomis portalo žiniomis, Klaipėdos jūrininkų ligoninė  įsigijo indėlio sertifikatą už 2 mln. litų liepos mėnesį su 2,9 proc. palūkanomis ir už 3 mln. litų – spalio 28 d. su 4 proc. palūkanomis. Iš viso - už 5 mln. litų.

Kad šie pinigai, labai tikėtina, negrįžtamai prapuolė, mintys nepaleidžia po pokalbio su Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidento padėjėja Aldona Petrauskiene.  „Vertybiniai popieriai – nustatytos kainos „popiergalis“. Tarkim, dešimties litų banknotas,  obligacijos, vekseliai, įmonės akcijos, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino finansininkė. – Bet šie popieriai gali ir prarasti savo vertę, kas ir nutiko su „Snoro“ banko obligacijomis. Šiokią tokią vertę jos gali turėti, panaudotos ugniai įkurti, minkštesnės – tualetiniam popieriui pakeisti“.

Pašnekovės aiškinimu, oficialiai įsigyti vertybinių popierių gali bet kas, nors  kalbant apie viešąsias įstaigas, derėtų išanalizuoti įstatymus bei įmonės įstatus, ar jos turinčios tam teisę. Minimoje „Snoro“ istorijoje finansininkę labai nustebino žinia, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninė pirko banko vertybinių popierių. „Nes vertybiniai popieriai reikalauja ypatingo dėmesio, nustatant jų vertę ir rizikingumą – tam reikia specialių žinių, - nuostabą aiškino A. Petrauskienė. – Tačiau kas mane privertė net pašokti nuo sofos? Kai sužinojau, kad bankas platino indėlių sertifikatus! Esu tikra, kad 99,9 proc. Lietuvos visuomenės net nežino, kad Lietuvoje draudžiami indėliai, bet ne indėlių sertifikatai. Kas tai yra sertifikatas? Tai tik pažyma apie banke egzistuojančius pinigus. Esu tikra, kad didžioji dalis banko klientų net nesuvokė skirtumo tarp sąvokų „padėti indėlį“ ir „nusipirkti indėlio sertifikatą“. Žmonėms tai tėra nesuprantamas terminas“.

Portalo pašnekovė pasakojo,  kaip galimai mūsų šalyje prasidėjo „Snoro“ indėlių sertifikatų platinimas. „Nepatikrintomis žiniomis, „Snoras“ visų pirma kreipėsi į Lietuvos banką, prašydamas leidimo platinti sertifikatus, bet šis jį nukreipė į Vertybinių popierių komisiją (VPK), kurios pareiga – prižiūrėti tokią rinką. Tačiau VPK „Snoro“ atstovus vėl nusiuntė atgal į Lietuvos banką, bet šie ten nebegrįžo. Taip be jokio leidimo ir prasidėjo indėlių sertifikatų platinimas. Taigi žmonės ar juridiniai asmenys nešė į banką tikrus pinigus, bet vietoj jų gavo ne pinigų laikymo banke sutartį, bet už didesnius procentus – tik pažymėjimą, kad tokie pinigai banke apskritai egzistuoja, tai yra indėlių sertifikatą. Be to, kiek žinoma, banko darbuotojos pridėdavo klientams informacinį lapelį apie tai, kad indėliai Lietuvoje apdrausti. O tai jau – baudžiamoji veikla, klaidinusi žmones, - pasakojo finansininkė, be jokių užuolankų leidusi suprasti, kad taip išleisti pinigai paprasčiausiai dingo. – Gal ir galime tikėtis, jog bus rasta ir užteks akcininkų turto nuostoliams atlyginti. Viltis miršta paskutinė“.

Atvejis, neturintis precedento

Prieš savaitę „Vakarų Lietuvos medicina“ teiravosi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) apie Klaipėdos jūrininkų ligoninės situaciją, prašydama atsakyti, ar bus pradėtas tyrimas dėl įstaigos finansinės veiklos. Ryšių su visuomene skyrius pateikė įdomios informacijos, bet konkrečiai KJL nepaminėjo nė karto.

„Įstaigų veiklos kontrolės formos yra nustatytos įstatymuose bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų įstatuose. Sveikatos apsaugos ministerija atlieka pavaldžių įstaigų vidaus auditą, Valstybinė ligonių kasa (kartu su teritorinėmis ligonių kasomis) vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tikslingo ir efektyvaus panaudojimo kontrolę, taip pat įstaigose gali būti atliekamas nepriklausomas auditas. Valstybės investicijų programos lėšų paskirstymą ir panaudojimą kontroliuoja Valstybės kontrolė, Europos Sąjungos struktūrinių fondų – CPVA ir Valstybės kontrolė, - aiškinama SAM laiške. - Įstatymai ir viešųjų įstaigų įstatai numato, kad įstaigos vadovas organizuoja įstaigos veiklą ir veikia įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis bei atsako už įstaigos turto efektyvų panaudojimą. Pažymėtina, kad atitinkamus sprendimus taip pat priima ir įstaigos dalininkų susirinkimas. Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyta, kad dalininkų susirinkimas tvirtina metinę ataskaitą, kuri turi būti audituota, nustato viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarką, priima sprendimą dėl viešosios įstaigos audito bei renka audito įmonę ir kt. Dalininkų susirinkimas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti ar pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešosios įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Įstaigose dalininkų susirinkimas įvyksta vieną kartą metuose“.

Ministerija paaiškino, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatyta prievolė asmens sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms turėti stebėtojų tarybą, kuri renkasi ne rečiau kaip du kartus per metus. „Stebėtojų taryba sudaroma įstaigos viešumui užtikrinti, ji analizuoja įstaigos veiklą, vertina metinės veiklos ataskaitą, reiškia nuomonę dėl kitų įstaigai aktualių klausimų, - toliau teigiama. - Manytina, kad trumpalaikių indėlių laikymas bankuose gali būti laikomas ekonomiškai efektyvia lėšų investavimo forma. Tačiau abejotinas ilgalaikių indėlių laikymas banke ar su veikla nesusijusių vertybinių popierių, akcijų, sertifikatų ir kt. įsigijimas savitiksliam pelnui pasiekti, kadangi tai prieštarauja viešosios įstaigos kaip ne pelno siekiančio juridinio asmens sampratai bei tikslui“.

Toliau atsakyme abstrakčiai nurodoma, jog šiuo metu yra žinomas vienas atvejis, kuomet „asmens sveikatos priežiūros įstaiga įsigijo sertifikatą iš AB banko „Snoras“ vienerių metų laikotarpiui“. „Sveikatos apsaugos ministerija, reaguodama į šį atvejį bei apskritai į beprecedentinę situaciją šalies finansų sektoriuje, inicijavo darbo grupės sudarymą, kuri nagrinės įstaigų vadovų priimtų sprendimų dėl lėšų investavimo teisėtumą bei pateiks išvadas“, - rašoma toliau. Ar šis beprecedentis atvejis ir yra KJL nesėkmingos investicijos, viceministrė Janina Kumpienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ pažadėjo atsakyti šiandien popiet.

Stebėtojai nieko nežinojo?

Nors prieš savaitę KJL vadovas Jonas Sąlyga neprisiminė ligoninės stebėtojų tarybos narių, viena iš jų - KJL darbuotoja Almina Kasiliauskienė, atsisakiusi bendrauti su portalu, žurnalistei vis tiek siūlė kreiptis į vyriausiąjį gydytoją.

Net ir turint tikslą išsiaiškinti stebėtojų tarybos sudėtį, kurios dar prieš savaitę kalbintas J. Sąlyga tvirtino nežinąs – juk nariai nuolat besikeičiantys. Regis, keičiasi ne tik KJL stebėtojų tarybos nariai, bet ir pirmininkai. Štai praėjusią savaitę įstaigos vadovas pats straipsnio autorei nurodė, jog šiai tarybai vadovauja SAM viceministrė J. Kumpienė, o vakar šnekintas uostamiesčio politikas Valerijonas Bernotas tikino, jog rudenį vykusiame pirmajame ir vieninteliame naujausios KJL stebėtojų tarybos posėdyje pirmininku patvirtintas jis. Tačiau svarbiausia, kad V. Bernotas, būdamas, kaip teigiama, pirmininkas, nieko nežinojo apie stebimojo objekto vykdomas ar dar planuotas vykdyti investicijas. Kadangi politiką teko kalbinti jam viešint šalies sostinėje, jis negalėjo tiksliai prisiminti, kada būtent įvyko stebėjimo komisijos posėdis – spalį ar lapkritį, tačiau patikino, kad jo metu J. Sąlyga nieko neužsiminė apie planuojamą kelių milijonų indėlį. „Kalbėjome daugiausia apie atlyginimus, darbinę veiklą, - sakė V. Bernotas. – O apie šiuos indėlius nieko nežinojau iki tol, kol nekilo visas šis triukšmas. Tačiau, kiek atsimenu iš vyriausiojo gydytojo pasiaiškinimo, jis atsižvelgė į tai, kuris bankas siūlė geriausias palūkanas. Jeigu buvo tik tokia priežastis, tame aš nematau nieko bloga, juk ministerija rekomendavo įstaigoms nelaikyti santaupų savo kasose, padėti jas į indėlius bankuose su geriausiomis palūkanomis“.

Tačiau, kaip jau žinome, minėtas bankas puikiai žongliravo sąvokomis, ir žodis „indėlis“ nebūtinai tai ir reiškė. Deja, „Vakarų Lietuvos medicinai“ taip ir nepavyko iš pirmųjų lūpų sužinoti, už ką vis dėlto KJL sumokėjo 5 milijonus litų – už teisę banke laikyti indėlius ar už bevertį informacinį popieriuką su skambia fraze „indėlio sertifikatas“. J. Sąlyga vakar neatsiliepė į mobilaus telefono skambutį, o kabinete jo taip ir nepavyko pagauti.

Seimo Antikorupcinės komisijos narys Kęstas Komskis portalui sakė, jog atsakymo apie „Snoro“ vertybinių popierių pirkimą iš KJL sulaukęs tik šį antradienį. Tačiau labai lakoniško ir neišsamaus, kuriame nenurodyti nei pirkimo terminai, nei sumos. „Net neaišku, ar tai buvo indėliai, ar indėlių sertifikatai, - paklaustas sakė K. Komskis. – Taip pat ligoninė neapibrėžtai nurodo, kad dėjo indėlius į tą banką, kuris siūlė geriausias palūkanas, tačiau neaišku, ar tam buvo skelbtas konkursas“.

Iš KJL steigėjos – Sveikatos apsaugos ministerijos – atsakymo Antikorupcijos komisija iki vakar vakaro dar tebelaukė. K. Komskį nustebino iš „Vakarų Lietuvos medicinos“ išgirsta žinia, kad ligoninės stebėtojų tarybos pirmininkė – ne viceministrė J. Kumpienė. „Kadangi įstaigos steigėja –ministerija, tad šiai komisijai turėtų vadovauti jos atstovas“, - nuostabos neslėpė pašnekovas.

„Snoras“ siūlė daugiausiai

Cituojame gruodžio 13 dienos J. Sąlygos atsakymą Seimo Antikorupcijos komisijai ir sveikatos apsaugos  ministrui Raimondui Šukiui į gruodžio 7 dienos paklausimą: „Klaipėdos jūrininkų ligoninė dalį lėšų laikė AB banko „Snoras“ einamojoje sąskaitoje ir terminuotame indėlyje. Indėliuose, susietuose su indėlių sertifikatais, buvo laikomos kelerių metų lėšos, sukauptos už teisėtai suteiktas mokamas paslaugas. AB banke „Snoras“ indėliai buvo laikomi, atsižvelgiant į vadovybės posėdyje priimtą sprendimą indėliu laikyti tuose bankuose, kurie moka didžiausias palūkanas. Klaipėdos jūrininkų ligoninė 2011 12 13 „Danske“ bankui pateikė prašymą pagal VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nustatytą tvarką ir sąlygas išmokėti įstaigai priklausančią draudimo išmoką. Klaipėdos jūrininkų ligoninė nėra įsigijusi nei akcijų, nei obligacijų iš AB banko „Snoras“.

Portalo žiniomis, nė vienas kitas šalies bankas šių metų liepą ir spalį nesiūlė tokių patrauklių procentų, kaip „Snoras“.

DNB banko pasiūlymai tuo metu siekė 1,5 proc., SEB – 1,8 proc., Swedbank – 1,75 proc. didesniam nei 350 tūkstančių litų indėliui. „Tačiau esant didelei sumai, siekiančiai kelis milijonus, visuomet yra deramasi dėl individualių palūkanų“, - portalui paaiškino Swedbank atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt