Neretai kardiologai tirdami miokardo infarktu susirgusių ligonių širdies kraujagysles aptinka stenozes kitose kraujagyslėse. Iki šiol nebuvo konsensuso dėl tokių stenozių gydymo, gydymo standartai nerekomendavo jų stentavimo.
Didelės apimties randomizuotas tyrimas PRAMI, atliktas Jungtinėje Karalystėje, analizavo šį klausimą. Tyrime dalyvavo beveik 500 ligonių, sergančių ūmiu miokardo infarktu. Daliai ligonių buvo atliekamas tik standartinis gydymas atveriant už miokardo infarktą atsakingą kraujagyslę, kitoje grupėje buvo atliekama ir prevencinė angioplastika.
Tyrime vertinti rezultatai buvo mirtis, miokardo infarktas arba refrakterinė krūtinės angina.
Jau po šešių mėnesių tyrimas nutrauktas nustačius kur kas geresnius rezultatus prevencinės angioplastikos grupėje. Absoliutus rizikos sumažėjimas sudarė 14 proc., o santykinis - 65 proc.
„Atlikto tyrimo duomenys patvirtina mūsų kasdienę praktiką - iki šiol mes, Klaipėdos intervenciniai kardiologai, gydydami ūmiu miokardo infarktu sergantį ligonį ir radę reikšmingą susiaurėjimą kitoje širdies arterijoje, kviesdavome ligonį pakartotinei procedūrai ir ją atlikdavome. Ir tai darėme žinodami, kad tokio gydymo nauda nėra įrodyta. Labai gaila, bet savo gydymo rezultatų neanalizavome ir nekaupėme“, - portalui VLMEDICINA.LT sakė Jūrininkų ligoninės II kardiologijos skyriaus vedėjas med.dr. Arūnas Maksvytis.
Jis pripažino, kad dauguma intervencinės kardiologijos procedūrų tebėra atliekamos ne visai reglamentuotai, neretai vadovaujamasi naudos nuojauta ir jų nauda įrodoma tik atlikus randomizuotus tyrimus. Kaip vėliausią pavyzdį jis pateikė perkutaninį aortos vožtuvo implantavimą - ši procedūra buvo atliekama tiek Europoje, tiek Azijoje, tačiau JAV šią procedūrą leista atlikti tik po to, kai susikaupė pakankamai duomenų apie tokios procedūros naudą.
„Vainikinių arterijų procedūros gali būti ir labai paprastos, ir labai sudėtingos. Tikrai ne kartą yra buvę, kad tikėtinai paprasta procedūra komplikuojasi arba baigiasi nesėkme dėl paaiškinamų arba nelabai dalykų. Be abejo, yra situacijų, kada iškart galima pasakyti, kad intervencija bus nesėkminga arba jos sėkmės tikimybė labai maža - tuomet, esant tinkamoms aplinkybėms, efektyvesnis gydymo būdas yra vainikinių arterijų šuntavimo operacija“, - pasakojo A. Maksvytis.
„Džiaugiamės, kad pasirodė toks straipsnis, kuriame pateikta medžiaga patvirtina mūsų laikyseną ir nuteikia ateities darbams intervencinėje kardiologijoje“, - reziumavo portalo konsultantas.
Šaltinis
Wald et al. Randomised trial of preventive angioplasty in myocardial infarction. NEJM, 2013