Prevencinės programos: mažiausiai naudotasi širdies ir kraujagyslių programa

Higienos instituto specialistai nustatė, kad 2010–2015 m. gyventojų sergamumas visomis ligomis, dėl kurių jie gali pasitikrinti pagal profilaktines (prevencines) programas, didėjo, o mirtingumo rodiklis šiuo laikotarpiu sumažėjo tik dėl gimdos kaklelio vėžio, - skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Reklama

Europos Sąjungos rekomenduojamas dalyvavimo prevencinėse programose rodiklis yra 75–80 proc. Lietuvoje visose programose kiekvienais metais dalyvavo vis daugiau žmonių, tačiau bendras pasitikrinusiųjų skaičius nesiekia 60 proc., o visoms programoms skirti resursai buvo panaudoti 92–100 proc.

Šiuo metu Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamos 6 profilaktinės (prevencinės) programos, skirtos krūties, priešinės liaukos, gimdos kaklelio, tiesiosios žarnos vėžio, kraujotakos sistemos ligų, vaikų dantų ligų profilaktikai ir yra skirtos tik nustatyto amžiaus asmenims.

Labiausiai 2010–2015 m. daugėjo asmenų, patikrintų pagal storosios žarnos vėžio profilaktinę programą: pasitikrinusių dalis nuo 14,2 proc. 2010 m. išaugo iki 50,3 proc. 2015 m. 2015 m. didžiausia dalis tikslinio amžiaus gyventojų buvo pasitikrinę dėl priešinės liaukos vėžio – 57,7 proc., mažiausiai Lietuvos gyventojai (moterys) tikrinosi dėl krūties vėžio – 45,1 proc.

„Lietuvoje 2010–2015 m. sergamumas kraujotakos sistemos ligomis didėjo ir, deja, didėjo mirtingumas nuo šių ligų. Pagal nuo 2005 m. vykdomoje asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir profilaktikos priemonių finansavimo programą pasitikrino nedidelė dalis tikslinio amžiaus Lietuvos gyventojų – 35,9 proc. Todėl akivaizdu, kad šią problemą reikia spręsti“, – teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus specialistė Žilvinė Našlėnė.

Nors gyventojų, dalyvavusių širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemonių finansavimo programoje nuo 2010 m. daugėjo, tačiau lyginant su kitomis profilaktinėmis programomis, šia programa naudojosi mažiausia gyventojų dalis. Dalyvavimas vaikų dantų padengimo silantais programoje buvo labai vangus – joje dalyvavo tik 16,1 proc. 6–14 m. amžiaus vaikų.

Lietuvos savivaldybių gyventojai nevienodai aktyviai dalyvauja profilaktinėse programose. Aktyviausi 2015 m. buvo Alytaus m., Šiaulių m. bei Visagino savivaldybių gyventojai. Tarp pasyviausių – Švenčionių r., Šalčininkų r., Kaišiadorių r., Pasvalio r., Ukmergės r. savivaldybių gyventojai.

.