Prezidentės pasiūlymas drausminti įstaigas iš Lietuvos gali išguiti paskutinius gydytojus?

Šiandien Seimas svarsto prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymą bausti sveikatos priežiūros įstaigas už pavėluotai suteiktas paslaugas. Tačiau sveikatos politikai įsitikinę, kad tokiu būdu gresia iš Lietuvos išvyti paskutinius gydytojus.

Reklama

Visai sunaikins?

„Metus ir taip nuolat baigiame „raudonai“, - sako Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos pirmininkas Stasys Gendvilis. – O jeigu dar pradės mus bausti, visai nunaikins. Tiesa, įstatymo projekte yra numatyta ir paskatinimo priemonė – gerai dirbusioms įstaigoms metų gale, bet jeigu tik į PSDF biudžetą bus surinkta daugiau nei numatyta lėšų, papildomai sumokėti“.

Portalo pašnekovo nuomone, eilių problema tokiu būdu sprendžiama tarsi iš kito galo.

„Mūsų nuomone, reiktų pirmiausia spręsti šios problemos priežastis, kurių yra ne viena: senstanti visuomenė, dėl to pas šeimos gydytojus labai daugėja pacientų (pavyzdžiui, Kaune vienas prisirašęs pacientas vidutiniškai pas gydytoją apsilanko7-8 kartus per metus, o pacientų yra 1500); išteklių stoka – tiek finansinių, tiek žmogiškųjų, nes daugelis dėl nepatrauklių atlyginimų tiesiog emigruoja; personalo disproporcija įstaigose (pavyzdžiui, mūsų šalyje įprastas gydytojo ir slaugytojo santykis 1 ir 1, o užsienyje – 1 ir 2 ar net 1 ir 3); sveikatos politika, neleidžianti įstaigoms viršyti su teritorinėmis ligonių kasomis sudarytose sutartyse numatytų paslaugų kiekio, - vardijo S. Gendvilis. – Todėl, mūsų manymu, visų prima reiktų panaikinti apribojimus paslaugoms suteikti bei bent jau 10 proc. pridėti prie atlyginimų fondų. Nes per pastaruosius 7 metus gydytojų bazinė alga Lietuvoje tepakilo 0,5 proc., slaugytojo – 1,5 proc., nors kituose sektoriuose – daug daugiau“.

Išgąsdinsime dar likusius gydytojus

„Jei bausime įstaigas ir medikus už pavėluotai suteiktas paslaugas, nekeisdami pačios sveikatos sistemos, išvysime ir paskutinius gydytojus iš Lietuvos. Teigiamo efekto tikrai nereiktų tikėtis, - įsitikinęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas. – Nors apskritai prezidentės iniciatyvą ir atliktą pacientų eilių analizę vertinu labai teigiamai – iš tiesų tai turėjo padaryti Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau jų siūlomos priemonės – labai vidutiniškos. Jeigu Seimas pritars šiam projektui, jį dar reikės labai tobulinti“.

Pačiame įstatymo projekte politikas mato prieštaravimų: „Viena, jei už vėluojamas paslaugas bus nemokama, įstaigos jų paprasčiausiai ir nesuteiks. Dar šiandien (antradienį – aut. pastaba) man taip ir pasakė dviejų rajoninių įstaigų vadovai. Tad tai būtų mokamų paslaugų įteisinimas. Kita vertus, tame pačiame projekte numatyta išlyga - esant paciento sutikimui suteikti paslaugas vėliau, nei leidžia įstatymų numatyti terminai, už jas gaunant apmokėjimą – visą projektą apverčia aukštyn kojomis. Kuris gi pacientas nepasirašys to sutikimo?“

Portalo pašnekovas įsitikinęs, kad visų pirma būtina taisyti sistemines ydas. „Juk nė viena įstaiga tyčia nesudaro eilių!“ – kalbėjo politikas.

Įsigalios tik po dvejų metų

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) direktorius  prof. Vinsas Janušonis portalui sakė, kad svarstomas įstatymo projektas „iš esmės yra teigiamas“. Jo nuomone, negalima iš konteksto išimti vieno punkto ir jį atskirai analizuoti.

„Be to, įstatymas įsigalios tik po dvejų metų, yra numatytos ne tik įstaigų drausminimo, bet ir paskatinimo priemonės. Todėl didelių problemų dėl to nematau. Daugelyje pasaulio šalių pacientų eilės yra reguliuojamos įstatymų numatyta tvarka, tad tai tikrai ne naujiena“, - kalbėjo V. Janušonis.

KUL vadovo pastebėjimu, nors eilės ir susidaro dėl lėšų bei specialistų stygiaus, bet bent jau trečdaliu atvejų – dėl prastos įstaigos vadybos.

„Kaip tik pirmadienį pasirašiau mūsų ligoninės naują eilių reguliavimo tvarką, - kalbėjo jis.  – Tačiau dar reikia atskirti, ar eilės yra pas specialistą apskritai, ar pas konkretų žmogų. Pavyzdžiui, mūsų įstaiga turi vieną dermatovenerologę, bet kadangi gydytoja labai populiari, pas ją užsirašančių ir susidaro eilės. Nors šios srities specialistų Klaipėdoje yra ir daugiau. Tačiau apskritai Lietuva su pacientų eilėmis tvarkosi visai gerai. Mūsų šalyje nėra tokios situacijos, kaip, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, kur kai kurių tyrimų laukti tenka ir pusantrų metų. Pas mus gal daugiausia problemų kyla dėl patekimo pas šeimos gydytoją. Žmogus su juo susisiekti turėtų, mano manymu, per kelias dienas“.

Pas specialistą – ne vėliau kaip per mėnesį

Šiandien svarstomame įstatymo projekte numatyta, kad gydymo įstaigos negautų apmokėjimo už pavėluotai suteiktas paslaugas. Numatoma, kad šeimos gydytojo konsultacija turėtų būti suteikta ne vėliau kaip per 7 dienas, specialisto – per 30 dienų, brangūs tyrimai – per 30 dienų, o planinė operacija – per 60.

Eilių kontrolė bus vykdoma per Valstybinės ligoninių kasos (VLK) naudojamą elektroninę sistemą „Sveidra“.