Prie poliklinikos durų - kandidatų eilė

Baigiantis Panevėžio rajono poliklinikos direktorės kadencijai, prie įstaigos durų rikiuojasi kandidatų į šias pareigas eilė. Nors, „Sekundės“ žiniomis, siekti poliklinikos vadovo kėdės svarstė penki kandidatai, prašymus dalyvauti konkurse iki nurodyto termino pateikė tik trys.

Reklama

Varžytis su antros kadencijos sieksiančia poliklinikos direktore Irena Janušoniene nusiteikę kitos rajono Savivaldybės įstaigos – Visuomenės sveikatos biuro direktorius Andrius Busila bei Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldaus Panevėžio priklausomybės ligų centro vadovė Neringa Šinkūnienė.

Konkursas numatytas gegužę. Kandidatus vertins rajono mero Povilo Žagunio sudaryta komisija. Jai surinkti meras dar turi laiko iki šio mėnesio pabaigos.

Rajono poliklinikos direktorės darbo užmokestis siekia 2119 Eur neatskaičius mokesčių, tačiau jei konkursą laimėtų ne I. Janušonienė, naujasis vadovas uždirbtų mažiau.

Įstaigos vadovo atlyginimą sudaro pastovioji dalis – 1513 Eur su mokesčiais, bei kintamoji – priedas už praėjusių metų darbo rezultatus, galintis siekti iki 40 proc. Rajono Savivaldybės tarybos I. Janušonienei paskirtas didžiausias priedas sudaro 605 Eur.

Teisės aktai numato, kad naujajam direktoriui pirmaisiais darbo metais prie pastoviosios atlyginimo dalies gali būti paskirtas ne didesnis nei 20 proc. priedas.

Atsigręžtų į darbuotojus

Priklausomybės ligų centrui (PLC) 12-us metus vadovaujanti N. Šinkūnienė teigia poliklinikos direktoriaus pareigų siekianti dėl nuo seno šiai įstaigai jaučiamų sentimentų.

Iki tapdama PLC vadove, N. Šinkūnienė aštuonetą metų ėjo rajono poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotojo pareigas. Prieš tai dar penkiolika metų ji dirbo rajono Savivaldybės gydytoja.

„Aš visada jaučiu poliklinikai nostalgiją ir labai noriu ten sugrįžti. Jaučiu, kad galiu nemažai naudingo joje nuveikti“, – „Sekundei“ teigė N. Šinkūnienė.

Jei laimėtų konkursą, kandidatė tvirtina, jog siektų ne tik aukštesnės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, bet ir personalui pagerinti darbo sąlygas ir net padidinti atlyginimus. Rašydama programą konkursui, kandidatė tvirtino įsigilinusi į poliklinikos finansines ataskaitas ir matanti tam realią galimybę.

„Direktorės valioje yra protingai ir racionaliai perskirstyti įstaigos biudžetą. Jei nežinočiau būdo, nematyčiau dėl ko dalyvauti konkurse. Man tai idėjinis reikalas. Laimėjusi konkursą finansinės naudos tikrai neturėčiau, o pirmaisiais metais uždirbčiau netgi mažiau nei eidama dabartines pareigas“, – tvirtino N. Šinkūnienė.

Ji pati, nors ir vadovauja PLC, su rajono poliklinika nėra nutraukusi saitų – kartą per savaitę po dvi valandas čia dirba gydytoja neurologe.

Savo galimybių konkurse N. Šinkūnienė sako nė nebandanti vertinti. „Parengti programą atėmė tikrai daug laiko – man pirmiausia teko išanalizuoti, po to vertinti ir tik tada parengti savo viziją, bet konkurse negalima atmesti ir sėkmės faktoriaus“, – mano gydytoja.

Bręsta pertvarka

Jei konkursas į poliklinikos direktorius N. Šinkūnienei nebūtų sėkmingas, gydytojos vis tiek netolimoje ateityje lauktų permainos. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komanda, susipažinusi su penkių Lietuvos priklausomybių ligų centrų struktūra ir veikla, imasi jų pertvarkos. Nors Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) 2017 metų biudžete šiems centrams buvo numatyta skirti papildomai 262 tūkst. eurų specialistų darbo užmokesčiui, tačiau finansavimas atidėtas ir kol kas perkeltas į antrąjį metų pusmetį. SAM tą paaiškino kai kuriuos priklausomybės ligų centrus nepagrįstai išpūtus darbuotojų aparatą.

Panevėžio PLC, ministerijos duomenimis, 21 proc. dirbančio personalo sudaro pagalbiniai darbuotojai. Tokioje pačioje Vilniaus įstaigoje jų dar daugiau – 25 proc. Ministerijos vadovybė centrų direktorius paragino pertvarkyti įstaigų struktūrą.

Maža to, SAM numačiusi iš esmės reorganizuoti šalies priklausomybių centrų tinklą. Vilniaus PLC numatyta pertvarkyti į Priklausomybių gydymo ir reabilitacijos centrą, iš kurio bus koordinuojama kitų centrų Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, taip pat ir Panevėžyje, veikla. N. Šinkūnienė tvirtina, kad tokie rengiami pokyčiai neturėjo įtakos jos sprendimui dalyvauti konkurse į rajono poliklinikos direktorės vietą. Ji teigia neturinti abejonių dėl Panevėžio PLC perspektyvos. Anot N. Šinkūnienės, sveikatos apsaugos ministras patikino, kad regionuose tokių centrų teikiama pagalba ypač reikalinga. Ministerija netgi pažadėjusi pagalbą Panevėžio PLC ieškant naujų patalpų.

„Neaišku, koks bus įstaigos statusas, bet kad ji liks, esame visiškai garantuoti. Ministras tą sritį labai gerai išmano, ant jos arkliuko į tas pareigas atjojo ir nemanau, kad nuo jo norėtų nukristi“, – sako N. Šinkūnienė.

Gilinsis laimėjęs

Nė 20-ies darbuotojų neturinčio Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro direktorius A. Busila į klausimą, ar su jo atėjimu poliklinika sulauktų pokyčių, pripažįsta galėsiantis pasakyti tik tapęs vadovu ir įsigilinęs į jos veiklą.

„Vienas iš mano tikslų – pasinaudojus Europos Sąjungos parama tobulinti poliklinikos paslaugų kokybę. Dabar sunku pasakyti, reikėtų mažinti rajone medicinos punktų ar, atvirkščiai, gal dar jų atidaryti. Tas bus aišku situaciją pamačius iš vidaus“, – mano kandidatas.

Nuo 2008-ųjų biurui vadovaujantis, prieš tai dirbęs Nacionalinėje mokėjimo agentūroje vyriausiuoju specialistu, A. Busila aiškina, jog tiesiog pribrendo laikas bandyti pakeisti darbą.

„Dirbdamas biure sukaupiau pakankamą vadovavimo patirtį, matau, kokios yra sveikatos priežiūros problemos rajone, ir manau, kad galėčiau sėkmingai jas spręsti“, – motyvuoja A. Busila.

Kokią rado, tokią ir paliktų

Direktorės vietos dar vienai kadencijai nusiteikusi siekti ir dabartinė poliklinikos vadovė I. Janušonienė. Dirbusi vyriausiąja buhaltere Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, ji 2010-aisiais laimėjo konkursą į poliklinikos vadovo vietą ir tuomet į šias pareigas atėjo neterminuotam laikui. Tačiau jau po poros metų Sveikatos priežiūros įstatyme atsirado pataisos, numatančios 5-erių metų kadenciją vadovams įstaigų, kuriose dirba daugiau nei 10 sveikatos priežiūros specialistų.

„Kokią radau polikliniką, tokią norėčiau ir palikti pagal jos teikiamas paslaugas“, – svarbiausią savo siekį įvardija konkursui besirengianti I. Janušonienė.

Direktorė konkursui parengtoje poliklinikos veiklos programoje numačiusi, kad įstaigoje turi išlikti ne tik pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos, laboratorija, radiologijos skyrius, bet ir greitosios medicinos pagalbos skyrius.

Dar praėjusią kadenciją SAM aiškiai pasisakė, kad, Panevėžio mieste ir rajone mažėjant gyventojų, neracionalu išlaikyti dvi greitosios stotis. Ministerijos raginimai jas sujungti tąkart atsimušė į rajono Savivaldybės tarybos pastatytą sieną – politikai tokiai idėjai kategoriškai paprieštaravo. Prie rajono poliklinikos šiuo metu prisirašę apie 28500 gyventojų. Prieš septynetą metų, V. Janušonienei atėjus vadovauti, įstaigos klientų ratas buvo kur kas didesnis – apie 31 tūkst.

Pasiektos atlyginimų lubos

Iššūkį konkurse mesiančių konkurentų planai pagerinti darbo sąlygas ir pakelti atlyginimus poliklinikos sveikatos priežiūros specialistams I. Janušonienei pasirodė keistoki. Jos teigimu, poliklinikos gydytojų atlyginimai yra ir taip didžiausi apskrityje, o kelti algas slaugytojoms ji nemato galimybių. Anot direktorės, darbo užmokesčio fondui ir taip tenka 85 proc. įstaigos gaunamų pajamų, bet išnaudojama 81 proc.

I. Janušonienė motyvuoja, jog darbo sąlygos darbuotojams bus pagerintos atlikus pastato kapitalinį remontą. Numatyta per 4–5 metus suremontuoti visus tris aukštus ir jau parengtas techninis projektas. Pastato remontui poliklinika numačiusi 600 tūkst. Eur, bet dalį jų, pasak I. Janušonienės, bus bandoma gauti iš Europos Sąjungos fondų.

Rajono poliklinikos viena iš problemų direktorė įvardija kai kurių specialistų – neurologo, radiologo trūkumą. Anot I. Janušonienės, įstaiga netgi sutiktų apmokėti rezidentūros studijas studentams, įsipareigojusiems pasilikti poliklinikoje dirbti ne mažiau nei penkerius metus. Tokiu keliu kartą jau bandyta eiti – rajono Savivaldybės taryba buvo pritarusi poliklinikos prašymui leisti apmokėti būsimosios kardiologės rezidentūros studijas. Tačiau, pasak V. Janušonienės, baigti studijas už darbdavio lėšas sutikusi mergina neįstojo.