Už prastą nuotaiką ir energijos stoką gali būti atsakingos rimtos ligos

Atvėsus orams, kai dažniau susiduriama su peršalimo ligomis, nusilpusiu imunitetu ir vitaminų trūkumu, ženkliai išauga laboratorinių tyrimų populiarumas. „InMedica“ laboratorijų vadovė Aistė Baltrušaitytė dalinasi, kad šiltąjį metų laiką atliekamų tyrimų apimtis, lyginant su šaltuoju, išauga daugiau nei 30 proc.

Reklama

„Metų laikai daro tiesioginę įtaką žmogaus organizmui ir gyvenimo būdui, todėl sveikatos problemos bei profilaktikos poreikiai keičiasi sezoniškai. Prie to ženkliai prisideda imuninės veiklos pokyčiai, saulės šviesos trūkumas bei pakitusi mityba ir fizinis aktyvumas; taip pat sezoninės ligos, psichologiniai bei emociniai faktoriai. Šaltuoju metų laiku organizmas labiau linkęs į gripą ir peršalimą, nes šaltis ir sausas oras silpnina gleivinių apsaugines funkcijas“, – teigia A. Baltrušaitytė.

Pernai metų vasarą  jos vadovaujamoje laboratorijoje buvo atlikta 780 tūkst. tyrimų, kai šaltuoju metų laiku šis skaičius išauga iki daugiau nei milijono. Didžiausias pokytis stebimas dėl ženkliai padidėjusios bendro kraujo tyrimo (BKT) ir C-reaktyvinio baltymo (CRB) tyrimo paklausos. Taip pat kur kas daugiau žmonių tikrinasi mikroelementų seleno ir cinko, imunoglobinų bei geležies ir feritino atsargas organizme.

Išsamiai įvertina organizmo būklę

Kauno „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Raimonda Lukminė sako, kad žiemą populiariausiu išlieka bendras kraujo tyrimas (BKT), nes jis padeda išsamiai įvertinti viso organizmo būklę ir diagnozuoti įvairias ligas ankstyvoje stadijoje.

„BKT parodo bendrą kraujo būklę įvertinant raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių bei trombocitų kiekį organizme. Tai padeda diagnozuoti mažakraujystę, uždegimus, infekcijas ir kraujo ligas. Geriausia BKT atlikti profilaktiškai, kartą per metus, o jaučiant nuolatinį nuovargį ir silpnumą, dažną galvos svaigimą ar reguliariai susiduriant su infekcijomis – ir dažniau“, – dalinasi R. Lukminė.

Tuo metu CRB yra jautrus uždegimo rodiklis, kuris gali padėti diagnozuoti ūmios ir lėtinės ligos uždegimą, infekcijas. Jis atliekamas atsiradus neaiškios kilmės karščiavimui, sąnarių skausmams ar patinimui. Taip pat po operacijos, siekiant įvertinti gydymo efektyvumą.

Daugiau dėmesio mikroelementams

Šaltuoju metų laiku valgant mažiau šviežių daržovių ir vaisių, organizme gali trūkti vitaminų C, D, B12 bei mikroelementų, tokių kaip geležis, cinkas ar magnis. Pastarųjų mikroelementų stygius dažnai tampa sezoninės depresijos bei nuovargio priežastimi.

„Cinkas yra svarbus mikroelementas imunitetui ir žaizdų gijimui, jo trūkumas gali sukelti įvairias odos problemas. Atlikti cinko tyrimą naudinga dažnai sergant peršalimo ligomis, jaučiant nuolatinį nuovargį, apetito stoką ar slenkant plaukams. Selenas yra skydliaukės veikloje dalyvaujantis antioksidantas, kurio trūkumas silpnina imunitetą ir padidina skydliaukės ligų riziką, todėl jaučiant silpnumą, depresijos simptomus ar sergant autoimuninėmis ligomis, verta pasitikrinti ir jo atsargas organizme“, – sako šeimos gydytoja.

Šaltuoju metų laiku, kai trūksta saulės, dažnai pastebimas ir vitamino D deficitas. Mikroelementas yra ypač svarbus kaulų ir dantų būklei, imuninės sistemos veiklai bei psichinei sveikatai. Jį pravartu kasmet ar kas du metus pasitikrinti profilaktiškai, ypač susiduriant su raumenų skausmais, dažnomis infekcijomis ar silpnumu.

Energijos lygiui atkurti

Šaltuoju metų laiku dėl prastos mitybos ar didesnio organizmo poreikio dažnai nustatomas geležies trūkumas, sukeliantis nuovargį, silpnumą ar anemiją. Pasak R. Lukminės, feritinas yra pagrindinis geležies atsargų rodiklis, padedantis įvertinti geležies atsargas organizme. Jo tyrimas ypač svarbus jaučiant nuolatinį nuovargį ar silpnumą, turint išblyškusią odą ar slenkant plaukams. Įtariant mažakraujystę pacientui įprastai atliekami abu – geležies ir feritino – tyrimai.

„Šaltuoju metų laiku dažniau atliekami imuninės sistemos būklei įvertinti skirti imunoglobulinų tyrimai. IgM yra pirmasis imuninės sistemos atsakas į ligą, rodantis ūmią infekcijos, virusinės ar parazitinės ligos fazę. IgG atspindi ilgalaikį imunitetą, išsivysčiusį po infekcijos ar vakcinacijos. Tuo metu IgA yra susijęs su gleivinių imunitetu. Jo pakitimai gali rodyti imuninės sistemos sutrikimus. Imunoglobulinų tyrimai paprastai nėra atliekami profilaktiškai, nes jie skirti specifinėms situacijoms, kai yra įtarimų dėl imuninės sistemos sutrikimų ar tam tikrų ligų“, – dalinasi šeimos gydytoja.

Tamsus ir šaltas metų laikas gali padidinti ir streso lygį. O vertinant energijos trūkumą ir nuovargį svarbūs skydliaukės hormonų (TSH, FT4) tyrimai. Jie padeda aptikti skydliaukės veiklos sutrikimus, kurie dažnai pasireiškia svorio pokyčiais, nerimu, padidėjusiu prakaitavimu ar šaltkrėčiu.

Didėja šansai laiku aptikti ligą

R. Lukminė sako, kad laboratoriniai tyrimai gali padėti nustatyti problemą ir užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms.

„Esant rodiklių pakitimams reikia spręsti dėl tolesnio gydymo. Jei tai geležies, vitaminų ar mikroelementų trūkumas gali užtekti maisto papildų. Tačiau, jei stebimi BKT, CRB, skydliaukės hormonų ar imunoglobulinų pokyčiai, svarbu kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasikonsultuoti dėl tolesnio gydymo“, – teigia šeimos gydytoja.

Apibendrindama laboratorinius tyrimus, ji priduria, kad vyrams dažniau tiriami lipidai, testosteronas, kepenys ir prostatos būklė, o moterims – geležis, skydliaukės hormonai ir lytiniai hormonai. Šie skirtumai kyla dėl skirtingų biologinių poreikių bei galimų rizikų sveikatos būklei.