Prieinamesnės paslaugos senjorams: ministrai pristatys vykdomą reformą

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis šiandien prezidentei pristatys jau pusę metų vykdomą Slaugos srities reformą ir aptars kitus veiksmus, kurie pagerintų Lietuvos senjorų situaciją.

Reklama

Reaguojant į visuomenės struktūros pokyčius ir integruotų paslaugų trūkumą sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos bei socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio iniciatyva prieš pusmetį suburta ekspertų komanda, kurios užduotis – sujungti sveikatos ir socialinės apsaugos sritis, užtikrinti paslaugų prieinamumą senjorams, kurie negali savimi pasirūpinti, ir parengti vieningą bei ilgalaikį slaugos ir socialinės globos sistemos finansavimo modelį.

Šiuo metu senjorų slauga, kuri priskiriama sveikatos apsaugos sričiai, yra finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o socialinės apsaugos sričiai priskiriama socialinė globa – iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų. Vis tik senyvo amžiaus žmonėms skirtingais laikotarpiais reikia visų paslaugų – tiek medicininės slaugos, tiek socialinės globos. Esama sistema nėra patogi, kuomet žmogui reikia abiejų tipų paslaugų.

Vyriausybė 2018 m. rugsėjo mėnesį priėmė sprendimą parengti integralią globos ir slaugos paslaugų koncepciją, kai paslaugos teikiamos tiek žmogaus namuose, tiek įstaigose.

Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos teigimu, labai gaila, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį niekas nesiėmė inicijuoti pokyčių slaugos ir globos srityse, nors poreikis didelis ir nuolat auga.

„Šie darbai yra ne tik įtraukti į Vyriausybės programą, bet ir jau imtasi realių veiksmų tiek slaugos, tiek kitose srityse, kurios daugelį metų nebuvo tvarkomos. Tad tęsiant suplanuotus darbus ir toliau bus principingai reformuojama sistema, kuri turi tarnauti žmonėms, jiems padėti ir užtikrinti kokybiškas paslaugas tiek sveikatos apsaugos, tiek kitose srityse“, – sako ministras A. Veryga.

„Integrali slaugos globos paslauga turėtų būti kelių lygių, kad kuo geriau tenkintų žmogaus poreikius ir efektyviai naudotų biudžeto lėšas. Sutarta atsisakyti kelių lygiagrečių sistemų šioje srityje ir svarstoma galimybė turėti atskirą fondą integraliai paslaugai finansuoti. Iki šiol labai trūko bendro požiūrio į senyvo amžiaus žmonių problemas. Pavyzdžiui, kartais asmuo gali puikiai gyventi savuose namuose, jeigu jam padeda socialiniai darbuotojai, bet jis nukreipiamas į instituciją. O slaugomi senjorai negali patekti į ligoninę ar globos namus bei gauti visapusiškų paslaugų, nes jose nėra vietų“, – priduria socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.

Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių Lietuvoje padidinti nuo esamų 5 122 iki 8 544 , o palaikomojo gydymo bei slaugos paslaugas gali teikti ir gydytojas geriatras. Trūkstant vidaus ligų gydytojų bei šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų, tikimasi, kad tai pagerins pacientams teikiamų paslaugų kokybę.

Demografijos, migracijos ir integracijos strategijos veiksmų plane, skirtame 2019-2021 metams, numatytas integralios pagalbos senoliams namuose plėtojimas, savarankiško gyvenimo namų ir dienos centrų senjorams tinklo plėtra, ketinama remti nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus senelių lankymui, ypač kaimiškose vietovėse.

Taip pat atsisakyta ir buvusios tvarkos, kad pacientai, kuriems yra taikoma dializė, į palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančias įstaigas, net ir esant indikacijų, priimami tik tuomet, kai užtikrinamas paciento transportavimas į dializės centrus. Na, o norint gauti palaikomojo gydymo ir slaugos ar paliatyviosios pagalbos paslaugas įstaigose galima registruotis ir elektroniniu būdu – ne tik popieriniu, kaip buvo iki šiol.

Lietuvoje tęsiasi ir integralios pagalbos namuose projektas, apėmęs beveik visą šalį. Integralią komandą sudaro socialinis darbuotojas su padėjėjais, slaugytojas su padėjėjais ir reabilitacijos specialistas, kurie išsiaiškina, koks yra globos ir slaugos namuose poreikis, organizuoja bei teikia šias paslaugas ne tik slaugomiems ir globojamiems asmenims, bet ir jų šeimos nariams.

Atsižvelgiant į tai, kad senjorai yra viena iš labiausiai pažeidžiamų ir mažiausias pajamas gaunančių visuomenės grupių, siekiama, kad priemokų už kompensuojamuosius vaistus jiems iš viso nebeliktų. Jau kitą savaitę Vyriausybė svarstys Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma, kad itin mažas pajamas gaunantiems žmonėms už kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones primokėti nieko nereikėtų, planuojama, kad tam bus skiriama apie 5 mln. eurų. Ši naujovė įsigaliotų nuo 2020 metų.

Taip pat nuo 2019 m. sausio 1 d. prasidėjo specialiųjų poreikių pertvarka. Didžiausias dėmesys skiriamas sisteminiam požiūriui į senyvo amžiaus žmonių poreikius, kad asmuo galėtų savarankiškai ar su priežiūra gyventi jam įprastoje aplinkoje. Žmogui gali būti pasiūlomos techninės pagalbos priemonės, pritaikomas būstas ir aplinka, teikiamos socialinės paslaugos ir pan.

Artimiausiu metu planuojami ir kiti pokyčiai. Išsiplės paliatyvių paslaugų galimybės, atsiradus naujam šių paslaugų teikėjui – hospisui, kuris teiks kompleksinę pagalbą senjorams. Tuo tarpu paliatyviąją pagalbą teikiančių specialistų komanda bus papildyta medicinos psichologu ir slaugytojo padėjėju, gal net ir savanoriais bei dvasinės pagalbos specialistais (pavyzdžiui, kapelionu, dvasininku). Be to, bus privalomas papildomas specialistų kvalifikacijos tobulinimas, taip siekiant gerinti šių paslaugų kokybę.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pradžioje šalyje gyveno 550,2 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis nuo bendro šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 19,3 proc. (2017 m. pradžioje).

Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad šimtui 15-64 metų gyventojų teks 52 vyresnio amžiaus žmonės.