Priemonės nuo skausmo: kokios, kada ir kam tinkamiausios?

Prasidėjus skausmui, karščiavimui ar uždegimui, rankinėje ar namų vaistinėlėje ieškome to paties gerai pažįstamo vaisto. Tačiau ar viską apie jį žinome, mokame tiksliai dozuoti ir gebame nuspręsti apie šio medikamento vartojimą konkrečioje situacijoje? Į ką derėtų atsižvelgti renkantis priemonę nuo skausmo?

Reklama

Paracetamolis, ibuprofenas ar aspirinas?

Skausmas – vienas dažniausių organizmo sutrikimo pojūčių, smarkiai pabloginančių žmonių gyvenimo kokybę. Tai tarsi organizmo atsakas į beprasidedantį negalavimą, sutrikimą ar ligą, kurią norisi kuo greičiau sustabdyti.

Vaistinėse galima įsigyti įvairių vaistų nuo skausmo, karščiavimo ir uždegimo. Tad kurį vaistą geriausia rinktis? Prieš perkant medikamentus pirmiausia pravartu pasikonsultuoti su farmacijos specialistu, kuris įvertinęs visas aplinkybes, gali parinkti tinkamiausią variantą. Gydant karščiavimą ir skausmą dažniausiai yra skiriami antipiretiniai (karščiavimą mažinantys) vaistai, tai – paracetamolis ar aspirinas bei nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – ibuprofenas.

„Paracetamolis yra analgetikas bei antipiretikas, tačiau nepasižymi stipriu antiuždegiminiu poveikiu, mažiau dirgina skrandį, puikiai tinka karščiavimo atveju. Vaikams, kurių karščiavimas nėra uždegiminės kilmės – tai pirmo pasirinkimo vaistas“, – teigia „Camelia“ vaistininkė Vida Banionienė.

Vienkartinė paracetamolio dozė suaugusiam – 500 mg, maksimali dozė – iki 4000 mg (ne daugiau nei 8 tabletės) per parą. Vyresnio amžiaus pacientams, dėl galimo kepenų pažeidimo, dozė turi būti mažinama iki saugesnės – 2000 mg (4 tablečių) per parą.

Kita dažnai nuo skausmo skiriama priemonė – ibuprofenas. Ji veikia ir antiuždegimiškai bei gali būti efektyvesnė malšinant skausmą, kurio priežastis yra uždegiminė audinių reakcija. Vaistas stipriausią efektą pasiekia per 3-4 val. Šis medikamentas dirgina virškinamąjį traktą ir jei yra skiriamas vartoti ilgiau nei 10 dienų, o pacientas yra vyresnis nei 65 metų, būtina kartu vartoti skrandžio gleivinės apsaugai skirtus vaistus.

„Ibuprofenas labiausiai tinkamas galvos, dantų, menstruacijų, raumenų, smulkių traumų, nudegimų, peršalimo, artrito sukeltiems skausmams malšinti. Ibuprofenas turi ir antipiretinių savybių. Įprastinė vienkartinė dozė – 200-400 mg. Rekomenduojama vartoti mažiausią efektyvią dozę ir kuo trumpesnį laiką“, – pataria V.Banionienė.

Kiek rečiau skausmo malšinimui naudojamo aspirino analgetinės savybės panašios į paracetamolio, tačiau jis sukelia kur kas stipresnį virškinamojo trakto dirginimą bei gleivinės pažeidimą. Šis vaistas turi savybę skystinti kraują, todėl gali kelti kraujavimo iš virškinamojo trakto pavojų. Aspirinas nerekomenduojamas pacientams, sergantiems bronchine astma dėl broncho spazmo ir galimos anafilaksinės reakcijos bei neskiriamas jaunesniems nei 18 metų pacientams dėl Rei sindromo pavojaus.

Ūmiam ar lėtiniam skausmui malšinti, trumpam 2-3 dienų vartojimui taip pat gali būti skiriami sudėtiniai analgetikai. Dažniausia kombinacija – 500 mg paracetamolio ir 8-30 mg kodeino. Šis terapinis efektas pagrįstas skirtingu vaistų veikimo tarpusavio mechanizmu.

Skausmui malšinti gali būti skiriamos ir išorinio naudojimo priemonės: vietinio poveikio skausmą malšinantys tepalai, pleistrai su uždegiminį procesą bei skausmą mažinančiais NVNU; niežuliui, nudegimui ar įkandimui malšinti skirti vietiniai anestetikai, kurie trumpam mažina skausmo pojūtį; tepalai, savo sudėtyje turintys mentolio, eukalipto, kapsicino. Pastarosios medžiagos dirgina odoje esančias nervų galūnes ir taip užmaskuoja skausmą.

Vaistą nuo nuodo skiria tik dozė

Pagal rekomendacijas vartojami vaistai gydo ir padeda sušvelninti negalavimo simptomus, tačiau nukrypus nuo medikų ir vaistininkų nurodymų, galima sukelti didelį pavojų savo organizmui.

„Mes, vaistininkai, žinome, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė, todėl labai svarbu, kad medikamentai būtų paskirti ir vartojami tinkamai, t.y. taip, kaip nurodė gydytojas ar vaistininkas. Netinkamai vartojant vaistus lengva perdozuoti, o savavališkai vartojant kelis vaistus nuo skausmo kyla rizika pažeisti virškinamojo trakto gleivinę, kepenis, inkstus ar sulaukti anafilaksinės reakcijos“, – perspėja vaistininkė.

Jos teigimu, kita pacientų dažnai daroma klaida – vaistų kaupimas „juodai dienai“. Žmonės linkę įsigyti daug skirtingų rūšių medikamentų, kad sunegalavę visada jų turėtų su savimi ir netektų skubėti į vaistinę.

„Kaupti vaistų tikrai nereikia, nes jie turi galiojimo terminus ir tai nereikalingos išlaidos. Vaistinėse yra pakankamai būtiniausių vaistų. Savo namų vaistinėlėse turėkime po pakuotę vaistų nuo temperatūros ir skausmo. Nepamirškime patikrinti turimų vaistų galiojimo – pasibaigusio galiojimo vaistai negali būti vartojami, jie yra priimami kiekvienoje vaistinėje ir atiduodami utilizavimui“, – tvirtina V.Banionienė.

Pašnekovė pastebi, kad per daugiau nei tris dešimtmečius siekiančią vaistininkės praktiką vis dar sulaukia pacientų klausimo „ar paskirtas vaistas yra geras?“ Tokiomis situacijomis specialistė teigia visuomet besistengianti paaiškinti, kad vaistas yra ne geras ar blogas, o tik reikalingas ir padedantis tuo metu.

„Juk geriausia situacija – kai vaisto nereikia. Visada svarbu mūsų mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, pozityvus nusiteikimas ir vidinė harmonija – tuomet ir jausimės gerai. Stengtis verta visiems“, – įsitikinusi vaistininkė.