Seimas vakar pradėjo svarstyti Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija 2011–2014 metų programą. Jos tikslas - užtikrinti veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą šalyje. Programoje įvardytos prioritetinės kovos su korupcija sritys, kuriose didžiausia korupcijos paplitimo galimybė, daugiausia prielaidų ir sąlygų piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Tarp jų ir sveikatos priežiūra. Tačiau Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė programos projekte pasigedo aiškesnių uždavinių, kuriuos įgyvendinus realią naudą pajustų pacientai.
Kartu su dar aštuoniais kolegomis Seimo nariais A. Bilotaitė siūlo vėliausiai iki 2012 metų pabaigos parengti ir priimti teisės aktą, aiškiai nustatantį iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamų paslaugų apimtį ir struktūrą. Taip iš sveikatos priežiūros įstaigų būtų atimta galimybė versti pacientus papildomai mokėti už valstybės apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Tokiam žingsniui iki šiol nesiryžo niekas. Politikė jau sulaukė itin prieštaringų tokio siūlymo vertinimų.
„Manau, kad kai kam labai patogu palikti viską kaip yra. O yra blogai, pacientai dažniausiai nežino, už kurias paslaugas ir tyrimus jiems reikia mokėti, o už kuriuos ne. Privalome pasiekti, kad aiškumo būtų daugiau“, - sakė parlamentarų grupės „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė A.Bilotaitė.
Vertindama naujausią programos projektą politikė atkreipė dėmesį į tai, jog apibrėžiant esamą sveikatos sektoriaus problematiką visiškai neatsižvelgiama, kad sveikatos sektoriuje veikia ne tik valstybinės, bet ir privačios įstaigos.
„Neatsižvelgiama į realią situaciją, kad dėl neefektyvios iš PSDF apmokamo sveikatos sektoriaus veiklos pacientai priversti naudotis ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis, kas iš esmės reiškia tai, kad pacientai už paslaugą moka du kartus (moka mokesčius į PSDF biudžetą ir nors valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis nesinaudoja, papildomai moka už paslaugas privačioje įstaigoje, kurių PSDF nekompensuoja), taip yra pažeidžiama ir paciento pasirinkimo teisė“, - įsitikinusi A. Bilotaitė.
Programoje, anot jos, nepaminėta, kad aiškaus paslaugų, apmokamų iš PSDF, struktūros ir apimties reguliavimo nebuvimas ir yra esminė priežastis, kodėl Lietuvoje vis dar neveikia papildomo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sistema.
Todėl parlamentarė siūlo Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Ūkio ministerija iki kitų metų vasaros išanalizuoti ir apibendrinti pagrindines problemas, trukdančias papildomo (savarankiškojo) sveikatos draudimo plėtrai, ir tuo remiantis parengti konkrečius pasiūlymus.
Nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos projekte teigiama, jog „nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų trukmė ir tvarka sudaro prielaidas ilgalaikėms korupcinėms schemoms, ryšiams atsirasti. Esamas finansavimo reguliavimas stabdo konkurencijos sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje atsiradimą, kas sudaro palankias sąlygas dominuoti tam tikroms įstaigoms ir veikti išskirtinėmis sąlygomis, t. y. neefektyviai naudoti sveikatos priežiūros įstaigai skirtą finansavimą, taip pat riboti paciento teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą“.
Pagal „Transparency International“ paskelbtus kasmetinio korupcijos suvokimo indekso tyrimo rezultatus, Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas 2010 metais buvo 5 balai (10 balų – labai skaidri, 0 – labai korumpuota valstybė). Lietuva užima 22 vietą iš 30 Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Vakarų Europos valstybių ir 46 vietą tarp tirtų 178 pasaulio šalių.
Sveikatos apsaugos ministerijos 2010 metų duomenimis, 16 proc. gydymo įstaigoje per paskutinius 12 mėnesių apsilankiusių asmenų neoficialiai atsilygino už sveikatos priežiūros paslaugas. 51 proc. iš neoficialiai atsilyginusių už sveikatos priežiūros paslaugas pacientų teigė, kad sveikatos priežiūros kokybė priklausė nuo asmeninio atsilyginimo.
Eglė Petkutė